Rugsėjo 25 d. į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta protesto nota dėl tęsiamų masinių atakų prieš Ukrainą, jos gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.
Nota įteikta po civilių aukų pareikalavusių smūgių
Lietuvos nota įteikta Niujorke vykstant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitei, per kurią Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas skelbė, kad Maskva yra pasirengusi taikos deryboms.
URM pareiškė, kad tęsiamos atakos prieštarauja tokiems pareiškimams ir rodo, jog Rusija neturi realaus ketinimo nutraukti agresiją.
Rugsėjo 23–24 d. Rusijos pajėgos raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą, pietinę Odesos sritį, rytines Charkivo ir Donecko sritis bei kitus šalies regionus.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, rugsėjo 23-iosios vakarą prasidėjusioje atakoje Rusija panaudojo keturias raketas „Zircon“, balistines raketas ir 282 įvairių tipų dronus. Iki rugsėjo 24 d. 8 val. Ukrainos pajėgos buvo sunaikinusios arba nuslopinusios 227 oro taikinius.
Per smūgius Kyjive žuvo du civiliai, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Vienas žmogus žuvo prie apgadytos gimdymo ligoninės. Buvo pažeistas jos fasadas, langai ir durys, tačiau tarp pacienčių ir medikų nukentėjusiųjų nebuvo. Ukrainos sostinėje taip pat apgadinti devyni gyvenamieji namai, paštas, sandėliai ir dešimtys automobilių.
Lietuvos protesto notoje nurodyta, kad per atakas Charkivo ir Donecko srityse žuvo 14 žmonių, o daugiau kaip 40 buvo sužeisti. Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėtojai vėliau patikslino, kad vien per smūgį daržovių rūšiavimo objektui Stara Hnylycios kaime, Charkivo srityje, žuvo septyni civiliai darbuotojai ir 12 buvo sužeista.
Odesos srityje buvo apgadinta gydymo įstaiga, mokykla, gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra. Lietuvos nota taip pat atkreipė dėmesį į žalą Ukrainos energetikos ir logistikos objektams.
Rusijos dronai pažeidė dviejų kaimyninių šalių oro erdvę
Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad rugsėjo 24 d. keturi Rusijos dronai pažeidė šios su Ukraina besiribojančios valstybės oro erdvę, o bent vienas jų sprogo šalies šiaurėje.
Moldovos policija rado „Geran-4“ ženklu pažymėto drono nuolaužas. Preliminariai nustatyta, kad aparatas, susidūręs su medžių juosta, sprogo maždaug 10 metrų aukštyje. Jo nuolaužos aptiktos apie 1,7 kilometro nuo Ukrainos sienos.
Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad tą pačią dieną oro taikinys maždaug keturias minutes skrido šios NATO valstybės oro erdvėje ir nukrito netoli Solkos, Sučavos apskrityje šalies šiaurės rytuose. Aukų ir materialinės žalos nebuvo, o įvykio vietoje rastas nedidelis dronas.
Reaguodama į incidentą Rumunija pakėlė du naikintuvus F-16, pasiuntė sraigtasparnį IAR-330 SOCAT ir perspėjo dviejų šiaurės rytinių apskričių gyventojus. Anksčiau tą pačią naktį dėl dronų prie Dunojaus sienos buvo pakelti ir du Ispanijos naikintuvai F-18.
Lietuva pareikalavo nutraukti agresiją ir išvesti pajėgas
Rusijos gynybos ministerija tvirtino smūgiavusi su Ukrainos kariuomene susijusioms dronų gamybos, telekomunikacijų ir logistikos bazėms bei laivams. Naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo negalėjusi šių teiginių nepriklausomai patikrinti.
Lietuva pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karinę agresiją ir išpuolius prieš civilius, išvestų pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir atlygintų padarytą žalą.
