2026-ieji metai – svarbus etapas Japonijos ir Lietuvos santykiuose. Tai – 35-osios atkurtų diplomatinių santykių tarp šalių metinės ir 40-osios diplomato Chiunės Sugiharos mirties metinės. Ypatingą šalių bendrystę žymi ir tai, kad 2022-aisiais jos oficialiai tapo strateginėmis partnerėmis, taip įsipareigodamos puoselėti šį ryšį. „Mūsų strateginę partnerystę reikia nuolat ir sąmoningai stiprinti konkrečiais veiksmais“, – iškilmingame renginyje, skirtame diplomatinių santykių sukakčiai paminėti, pabrėžė Japonijos amabasadorius Lietuvoje Shinsuke Shimizu.
Mini istorinę sukaktį
Dar 1922 m. Japonija oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos valstybę. Vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 m. Japonija atkūrė diplomatinius santykius su Lietuva, Latvija ir Estija, tad šiais metais minimos 35-osios diplomatinių santykių atkūrimo metinės, o taip pat – 40-osios diplomato Chiunės Sugiharos mirties metinės.
„Šia reikšminga proga norisi pažvelgti į mūsų dvišalės partnerystės kelią ir ateities perspektyvas. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuva ir Japonija susiduria su tais pačiais saugumo ir ekonominiais iššūkiais. Įvykiai Europoje ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regione vis labiau veikia vieni kitus, todėl bendradarbiavimas tarp partnerių tampa itin reikšmingas“, – kalbėjo Užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas.
Numatė trijų krypčių veiksmus
„Šiais metais visoje Lietuvoje, ne tik didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose, bet ir tokiuose miesteliuose kaip Kurkliai, Kretinga, Rokiškis, Pakruojis ar Neringa vyks įvairūs renginiai, pažymintys Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių sukaktį ir atiduodantys pagarbą Chiunei Sugiharai. Tai tapo įmanoma tik dėl daugelio Lietuvos savivaldybių ir įvairių kultūros organizacijų iniciatyvų ir tarp šalių užsimezgusių draugysčių. Šiais minėjimais siekiame gilinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, grindžiamą bendromis vertybėmis, bei stiprinti strateginę partnerystę“, – kalbėjo S. Shimizu.
Partnerystės stiprinimui jau yra numatyti ir konkretūs veiksmai trimis kryptimis. Pirmoji – bendrų istorinių prisiminimų identifikavimas ir dalinimasis jais. Antroji – bendradarbiavimas kartu kuriant įvairius renginius ir iniciatyvas, tokius kaip Japonijos dienos Kaune WA, kelių dienų festivalis, kurio metu pristatoma Japonijos kultūra, kur, pavyzdžiui, Kauno moksleiviai atliks japoniškais šokiais paremtą flashmobą, ar Japonijos maisto ir kultūros diena Vilniuje, kai japonų virtuvės patiekalai gaminami naudojant lietuviškus produktus ir kiti. Trečioji – autentiško japonų meno, atitinkančio lietuvių kultūrą, pristatymas.
„Tvari Japonijos ir Lietuvos partnerystė gimsta iš pagarbos tradicijoms, atvirumo dialogui ir bendro žvilgsnio į ateitį – kultūra šiame ryšyje visada buvo vienas svarbiausių tiltų. Vilniaus vykstantys renginiai kaskart suburia daugybę žmonių, o miesto erdvėse atsirandantys urbanistiniai sprendimai – sakurų sodas, japoniškas sodas – tampa gyvais kultūriniais simboliais. Tai be galo prasmingos draugystės formos, kurios įsilieja į miesto audinį ir parodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali būti jaučiamas kasdienėje aplinkoje“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Kviečia kultūrų dialogui
Į diplomatinių santykių sukakties minėjimą įsijungs svarbios Lietuvos kultūros institucijos.
„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Japoniją laiko itin patikimu, atsakingu ir kūrybiškai įkvepiančiu partneriu. Mūsų ilgametis bendradarbiavimas, įgyvendinant parodas ir projektus Japonijos tematika, neatsiejamas nuo vertingo Japonijos ambasados indėlio. Šios partnerystės dėka Lietuvos lankytojams nuolat pristatome aukščiausio lygio, kultūriškai turtingas ir itin didelio susidomėjimo sulaukiančias parodas, kurios plečia tarpkultūrinį dialogą ir stiprina abiejų šalių tarpusavio ryšius“, – teigė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Muziejų bendradarbiavimas yra tylus, bet labai tvirtas diplomatijos tiltas. Jis kuriamas lėtai, atsakingai ir ilgam – per bendras parodas, keitimąsi patirtimi muziejininkystės, restauravimo ir kuratorystės srityse. Pažindami vieni kitų istoriją, randame žmogiškuosius sąlyčio taškus, kurie leidžia auginti bendrystę nepaisant geografinio atstumo. Esu įsitikinusi, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Japonijos institucijų partnerystė taps svarbia ateinančių dešimtmečių Lietuvos ir Japonijos kultūrinio dialogo dalimi“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Milda Gembickienė.
Ypatingas vaidmuo šiais metais teks ir Sugiharos namams, šiemet pelniusiems geriausio turizmo objekto, garsinančio Lietuvą užsienyje, nominaciją.
„Norime, kad jaunoji karta Sugiharos istoriją priimtų ne kaip sausą faktą vadovėlyje, o kaip asmeninį pasirinkimą: Ką aš daryčiau jo vietoje? Kaip elgčiausi šiandien? Tai nebūtų įmanoma, be mecenatų ir partnerių finansinio bei moralinio palaikymo. Visada jautėme Japonijos ambasados ir Japonijos žmonių solidarumą. Kadangi ši privati muziejaus misija ir išlikimas visuomet priklausė nuo pilietinės visuomenės įsitraukimo ir rūpesčio – tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Tad jo ateitis išlieka mūsų bendra atsakomybe ir misija. Tegul Chiunės Sugiharos pavyzdys ir toliau mus vienija bei įkvepia, primindamas, kad tikrosios diplomatijos šerdis yra žmogiškumas“, – kalbėjo Sugiharos namų direktorė Jurgita Garbaravičienė.
