Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – jau tik 13 633. Per dešimtmetį jų sumažėjo daugiau kaip 6 tūkst., arba beveik 31 procentu.
Tuo metu Europos Sąjunga kartų kaitą žemės ūkyje įvardija kaip vieną svarbiausių sektoriaus ateities klausimų. Europos Komisijos kartų kaitos strategijoje nustatytas tikslas iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalį. Todėl Lietuvai kyla konkretus klausimas – kaip pasieksime bendrą ES tikslą, jeigu mūsų šalyje jaunųjų ūkininkų skaičius juda priešinga kryptimi?
Per pastaruosius dešimt metų Žemės ūkio ministerijai vadovavo devynios ministrų kadencijos, o politinė vadovybė keitėsi aštuonis kartus. Toks dažnas politinės vadovybės pasikeitimas dar labiau išryškina politikos nuoseklumo ir tęstinumo svarbą. Kartų kaita nėra vienos kadencijos uždavinys – tam reikia aiškių ilgalaikių tikslų, nuoseklių priemonių ir krypties, kuri būtų tęsiama nepriklausomai nuo to, kas tuo metu vadovauja ministerijai.
Jaunam žmogui pradėti ir įsitvirtinti žemės ūkyje vis dar labai sudėtinga:
· įsigyti ar išsinuomoti žemės;
· gauti finansavimą neturint didelio pradinio kapitalo ir užstato;
· konkuruoti su didelius finansinius ir žemės išteklius valdančiais subjektais;
· perimti veikiantį ūkį iš pasitraukiančio ūkininko;
· planuoti ilgalaikes investicijas nuolat keičiantis reikalavimams;
· gauti praktinių žinių, mentorystę ir sąžiningą kainą už pagamintą produkciją.
Todėl Lietuvai reikia ne dar vienos pavienės paramos priemonės, o nuoseklios nacionalinės kartų kaitos politikos su aiškiais ilgalaikiais tikslais. Ji turi padėti jaunam žmogui ne tik pradėti ūkininkauti, bet ir realiai įsitvirtinti, augti bei perimti veikiančius ūkius, kartu sudarant sąlygas į Lietuvą grįžti užsienyje patirties, žinių ir kapitalo sukaupusiems žmonėms, norintiems čia kurti savo ateitį.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga siūlo:
1. Nustatyti konkretų nacionalinį tikslą, kiek jaunųjų ūkininkų Lietuva siekia turėti 2030 ir 2040 metais, ir reguliariai vertinti pažangą.
2. Sukurti vientisą jaunojo ūkininko įsikūrimo paketą, vienoje sistemoje sujungiant įsikūrimo paramą, lengvatinį finansavimą, geresnį žemės prieinamumą, konsultavimą bei praktinę mentorystę.
3. Sukurti palankias sąlygas į Lietuvą grįžti užsienyje patirties, žinių ir kapitalo sukaupusiems žmonėms, norintiems pradėti ūkininkauti ar perimti ūkį, užtikrinant realias galimybes gauti finansavimą ir įsigyti ar išsinuomoti žemę.
4. Užtikrinti skaidrią žemės rinką, kontroliuoti susijusius asmenis ir užkirsti kelią 500 ha ribos apėjimui bei žemės koncentracijai, kuri mažina kitų ūkininkų galimybes įsigyti žemės.
5. Sukurti veikiančią ūkių perdavimo sistemą, kuri sujungtų pasitraukti planuojančius ūkininkus ir žmones, norinčius pradėti ūkininkauti.
6. Ateities ES paramos priemonėse daugiau dėmesio skirti ekonomiškai gyvybingiems jaunųjų ūkininkų projektams, ypač tiems, kurie stiprina Lietuvos apsirūpinimą maistu ir didina šalyje trūkstamų žemės ūkio produktų gamybą.
7. Užtikrinti, kad jaunųjų ūkininkų atstovai būtų įtraukiami į politikos ir paramos priemonių formavimą nuo pat sprendimų rengimo pradžios.
Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. ypač svarbu jau dabar turėti aiškią nacionalinę kartų kaitos kryptį ir konkrečias priemones ES tikslui pasiekti. Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva turės galimybę aktyviau kelti šį klausimą ir Europos lygmeniu.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) palaiko glaudžius ryšius su Europos jaunųjų ūkininkų bendruomene ir partneriais kitose ES valstybėse. Jie teiraujasi, kokią kartų kaitos politiką ir konkrečias priemones planuoja Lietuva. Sąjunga gali pristatyti savo poziciją ir siūlymus, tačiau šiandien negalime aiškiai atsakyti, kokius nacionalinius sprendimus šiam tikslui numato Žemės ūkio ministerija.
„Kartų kaita yra ilgalaikis valstybės klausimas, todėl norėtume šiuos pasiūlymus aptarti tiesiogiai su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Dar prieš du mėnesius oficialiai kreipėmės dėl susitikimo, tačiau iki šiol neturime informacijos, kada jis galėtų įvykti. Per šį laikotarpį ministerijai taip pat siuntėme ne vieną laišką su konkrečiais klausimais, tačiau atsakymo negavome nė į vieną. Per pastarąjį dešimtmetį ministerijos politinė vadovybė keitėsi ne kartą, todėl kuo ilgiau atidedamas realus dialogas ir sprendimų derinimas, tuo didesnė rizika, kad dalis klausimų vėl persikels kitai kadencijai. Kartų kaitos problemų negalime nuolat pradėti spręsti iš naujo su kiekviena nauja vadovybe. Tikimės, kad dialogas prasidės artimiausiu metu, nes artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES šiems sprendimams turime ruoštis jau dabar“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
Kartų kaita – ne vien paramos, bet ir maisto gamybos tęstinumo, regionų gyvybingumo bei ūkių perdavimo klausimas.
LJŪJS turi kompetencijos ir yra pasirengusi kartu su Žemės ūkio ministerija, politikais ir mokslo atstovais rengti konkrečius sprendimus. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, tam reikia aiškios krypties, išmatuojamų tikslų ir nuolatinio dialogo.
