Lietuvai tarptautinio arbitražo bylose dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo atstovaujantiems teisininkams siūloma skirti dar daugiau nei 0,6 mln. eurų — tai numatyta Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte. Dėl papildomo finansavimo Vyriausybė turi spręsti trečiadienio, rugpjūčio 19-osios, posėdyje.
Už tris mėnesius teisininkams prašoma 633 tūkst. eurų
Už šių metų sausio–kovo mėnesiais suteiktas paslaugas Baltarusijos valstybinės kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuotame arbitraže prieš Lietuvą prašoma skirti 327,5 tūkst. eurų. Už tą patį pirmojo ketvirčio laikotarpį byloje su Šveicarijos bendrove „Hasenberg“ prašoma 305,8 tūkst. eurų — iš viso apie 633 tūkst. eurų.
Lėšas numatoma skirti iš valstybės skolintų lėšų. Teisines paslaugas teikia advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ kartu su partneriais: byloje su „Belaruskalij“ dirba tarptautinė kontora „Covington & Burling“, byloje su „Hasenberg“ — „Allen Overy Shearman Sterling“.
Vasario duomenimis, arbitražo ginčams dėl baltarusiškų trąšų tranzito teisininkų paslaugoms iš viso jau buvo skirta 2,1 mln. eurų. LRT skelbia, kad 2024–2026 metais ginčams su „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“ Vyriausybė jau skyrė daugiau nei 3,2 mln. eurų.
„Belaruskalij“ reikalauja 11,8 mlrd. eurų
„Belaruskalij“ investicinio arbitražo procesą prieš Lietuvą inicijavo 2023 m. spalį. Bendrovė teigia patyrusi didelius nuostolius po to, kai nuo 2022 m. vasario 1 d. Lietuva sustabdė trąšų tranzitą, turėjusį vykti dar beveik metus.
Nuolatinis arbitražo teismas Hagoje skelbė, kad 2024 m. gruodžio pradžioje pateiktu ieškiniu „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti apie 11,8 mlrd. eurų nuostolių. LRT duomenimis, ieškinys pateiktas gruodžio 2 d., o jame nurodoma 12,09 mlrd. JAV dolerių suma.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog bendrovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Antrame arbitraže gali būti siekiama 15 mlrd. eurų
Antrąjį arbitražą prieš Lietuvą inicijavo verslininko Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos įmonė „Hasenberg“, kurios valdoma bendrovė vykdo krovos veiklą Klaipėdos uoste. Pranešimas apie šį arbitražą Nuolatiniame arbitražo teisme Hagoje gautas 2024 m. spalį.
Žiniasklaidoje skelbta, kad „Hasenberg“ arbitraže sieks įrodyti, jog sustabdydama kalio trąšų tranzitą iš Baltarusijos valstybė padarė žalą jai ir kitai I. Udovickio bendrovei „Gargždų geležinkelis“, o prisiteisti gali būti siekiama apie 15 mlrd. eurų. Bendrovės reikalavimai grindžiami 1992 m. Lietuvos ir Šveicarijos dvišale investicijų apsaugos sutartimi — ja remdamasi „Hasenberg“ teigia, kad ES sankcijos šiuo atveju netaikytinos.
I. Udovickis yra Latvijoje registruotos bendrovės „Fortis Asset Management“, valdančios 100 proc. „Hasenberg“ akcijų, naudos gavėjas. Pati Šveicarijoje registruota „Hasenberg“ valdo 65 proc. Klaipėdoje veikiančio „Birių krovinių terminalo“ (BKT) akcijų, dar 5 proc. priklauso I. Udovickiui, o 30 proc. — „Belaruskalij“.
Liepą ES teismas galutinai atmetė BKT ieškinį
2026 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas galutinai atmetė BKT ieškinį, kuriuo bendrovė prašė ES Tarybos priimti naujas taisykles ar išimtis baltarusiškų trąšų tranzitui. Teismas ieškinį pripažino nepriimtinu: BKT dėl tranzito draudimo kreipėsi praleidusi terminą, praėjus metams po draudimo įsigaliojimo, be to, teismas neturi galių keisti ES Tarybos sprendimų. Bylinėjimosi išlaidos priteistos iš BKT.
Ankstesniame etape, 2025 m. gegužę, ES Bendrasis Teismas jau buvo atmetęs dalį BKT ieškinio dėl Europos Komisijos priimtų ribojamųjų priemonių — būtent dėl jų Lietuvos Vyriausybė 2022 m. vasarį nusprendė stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
