Meda Piečytė-Lebrikė pasakoja apie savo nėštumą, kuris atrodė ramus ir sklandus, tačiau gimdymo metu susidūrė su netikėtais išbandymais, pareikalavusiais skubios antros operacijos. Moteris šiandien patirtį vertina ne kaip traumą, o kaip stiprų priminimą branginti gyvenimą, artimuosius ir kiekvieną dieną.
Nėštumas be nerimo ženklų
„Nėštumą prisimenu labai šviesiai. Jis buvo ramus, sklandus, be jokių ženklų, kurie būtų leidę įtarti, kad mūsų laukia kitoks scenarijus“, – pasakoja Meda. Tyrimai buvo geri, gydytojai neturėjo pastabų, o pati moteris jautėsi puikiai net persirgusi COVID-19 ir gripu. Ji tikėjosi ramaus gimdymo, susitelkusi į susitikimą su dukra.
Tačiau gimdymo pabaigoje gydytojai pastebėjo, kad kūdikio galvytės padėtis nėra palanki natūraliam gimdymui. Meda vertina atsakingą situaciją ir antrą nuomonę. Nors buvo pavargusi, ji suprato, kad saugumas yra svarbiau nei gimdymo planai, ir sutiko su cezario pjūvio sprendimu.
Po gimdymo situacija ėmė blogėti. Praėjus kelioms valandoms po cezario pjūvio, Medą pradėjo kamuoti stiprus pilvo skausmas ir bendras silpnumas. Paaiškėjo, kad įvyko vidinis kraujavimas pilvo ertmėje, dėl kurio prireikė skubios pakartotinės operacijos. Šiuo kritiniu metu jai didelę pagalbą suteikė jos mama, medikė, įtarusi hemoraginį šoką.
Meda dėkinga Santaros klinikų specialistams už greitą reakciją ir profesionalumą. Ji pabrėžia, kad net ir sklandus nėštumas negarantuoja sklandaus gimdymo, o kritinėje situacijoje gyvybiškai svarbi galimybė nedelsiant sulaukti įvairių sričių medikų pagalbos. Moteris svarsto, kad būtų galėjusi net neįsivaizduoti istorijos baigties, jei būtų reikėję gabenti ją į kitą ligoninę kritinės būklės metu.
Patirtis kaip dovana ir naujas požiūris į gyvenimą
Šiandien Meda į patirtį žvelgia ramiau. „Galėčiau ilgai galvoti, kodėl taip nutiko būtent man, bet renkuosi galvoti apie tai, kaip stipriai mums pasisekė, kad šiandien abi su dukra esame sveikos ir kartu“, – sako ji. Patirtis patvirtino šeimos prioritetus ir priminė gyvybės trapumą bei žmogaus vidinę stiprybę. Meda neša šią patirtį ne kaip traumą, o kaip priminimą vertinti gyvenimą, artimuosius ir kiekvieną dieną.
Moteris nuoširdžiai dėkoja medikams už jų profesionalumą ir žmogiškumą. Ji pabrėžia, kad medicina nėra tik algoritmai – už kiekvieno sprendimo stovi žmogus. Svarbiausia jai buvo paprastas, bet tikras „ačiū“ kiekvienam, kuris tą dieną buvo šalia.
Išskirtinė istorija akušerės akimis
Santaros klinikų akušerė Laima Plungienė, dirbanti daugiau nei tris dešimtmečius, prisimena Medos gimdymą kaip ypatingą. Iš pradžių atrodęs sklandus, jis pareikalavo skubių medikų veiksmų. Akušerė pabrėžia nuolatinį būklės stebėjimą ir svarbą išlaikyti ramybę net ir nerimą keliančiose situacijose.
Medos istorija iš gydytojo lūpų
Gydytojas akušeris-ginekologas Mindaugas Balnys pasakoja apie sparčiai blogėjančią pacientės būklę po operacijos, įtarus vidinį kraujavimą. Prireikė skubios operacijos, kurios metu paaiškėjo ir galimas šlapimo pūslės pažeidimas, todėl teko kviesti urologą. Gydytojas akcentuoja daugiadalykio komandinio darbo svarbą tokiose netikėtose ir gyvybei pavojingose situacijose.
Patarimai būsimoms mamoms
Meda dalijasi patarimais būsimoms mamoms:
- Rinkitės ne tik gydytoją/akušerę, bet ir ligoninę, atsižvelgdamos į galimybes kritiniu atveju.
- Turėkite šalia žmogų, kuris jus gerai pažįsta ir gebės kalbėti už jus.
- Klausykite savo kūno ir nebijokite garsiai pasakyti, jei jaučiate, kad kažkas ne taip.
- Pasiruoškite ne vienam tobulam gimdymo scenarijui, būkite pasiruošusios paleisti planą.
- Pasitikėkite medicina, bet išlikite sąmoningos, klauskite ir atstovaukite sau.
