Rugsėjo 3 d. Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, skirtą regionams ir socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Iki 2032 m. pabaigos bus investuota apie 884 mln. eurų, padėsiančių visuomenei ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos.
Plano pristatymo renginyje dalyvavo Europos Komisijos (EK) atstovai, jį koordinuojanti Aplinkos ministerija bei įgyvendinančios institucijos – Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Pagerins žmonių gyvenimą
EK Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Andriana Sukova pabrėžė, kad Lietuva yra antroji šalis, kurios planą EK patvirtino (2026 m. birželio 5 d.). Ji išskyrė Lietuvos ambicingus tikslus: numatyta 16 priemonių, kurių daugelis bus pradėtos įgyvendinti jau 2027 m.
Pasak A. Sukovos, Lietuvai pirmininkaujant ES kitais metais, Socialinis klimato planas taps svarbiu darbotvarkės klausimu, suteikiančiu progą skatinti diskusijas apie klimato kaitos socialinius aspektus.
„Kai įvardiji garsiai – 884 milijonai eurų – tai atrodo gana didelė suma. Tačiau pati suma nėra mūsų tikslas. Tikslas – kad už šių skaičių atsirastų konkretus pokytis. Tai gali būti namai, kuriuose žiemą bus šilčiau ir, kurių išlaikymas kainuos mažiau. Tai gali būti patogesnis ir prieinamesnis būdas pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą. Būtent čia labai svarbus – regioninis aspektas. Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Socialinio klimato fondo idėja labai paprasta: klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – atidarydama renginį kalbėjo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Aplinkos ministerijos prioritetas – renovacija
Aplinkos ministerija planą įgyvendins per keturias renovacijos priemones: kompleksinę ir dalinę daugiabučių renovaciją bei kompleksinę ir dalinę vienbučių ir dvibučių namų renovaciją. Iš viso bus skirta daugiau kaip 372 mln. eurų namų renovacijai.
Didžiausia dalis – 269 mln. eurų – bus skirta daugiabučių renovacijai, įskaitant naujovę – dalinę daugiabučių renovaciją. Vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei ir dalinei renovacijai skirta 103 mln. eurų.
Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir bent 40 proc. sumažinti energijos suvartojimą. Techninė parama (investicijų planui, renovacijos pasui, sertifikatams, projektavimui, administravimui ir techninei priežiūrai) finansuojama 100 procentų.
Pažeidžiamiems namų ūkiams numatytas didelis paramos intensyvumas: 80 proc., jei namas šildomas iškastiniu kuru, ir 50 proc., jei neiškastiniu. Kitiems gyventojams parama bus teikiama iš Klimato kaitos programos lėšų, diferencijuojant pagal Savivaldybių paramos renovacijai indeksą, ir sudarys nuo 15 iki 40 proc.
Iki 2032 m. liepos pagal šią priemonę planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 tūkst. kitų namų ūkių.
Naujovė – dalinė renovacija – leis atlikti mažesnės apimties, bet energetiniu požiūriu svarbius darbus, nelaukiant galimybės renovuoti visą pastatą. Pažeidžiamiems namų ūkiams parama sieks 85 proc. iškastinį kurą naudojantiems namams ir 75 proc. neiškastiniu. Kitiems gyventojams parama bus iš Klimato kaitos programos.
Gyventojai galės rinktis bent dvi iš šešių priemonių (stogo šiltinimo, langų ir lauko durų keitimo, karšto vandens sistemos atnaujinimo, šilumos punkto atnaujinimo, šildymo sistemos modernizavimo, saulės elektrinės įrengimo) ir sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Pagal šią priemonę planuojama iš dalies renovuoti daugiau kaip 2300 daugiabučių namų.
Taip pat numatytos priemonės vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei ir dalinei renovacijai. Pažeidžiamiems namų ūkiams parama sieks 85 proc. iškastinį kurą naudojantiems namams ir 75 proc. neiškastiniu. Iki 2032 m. planuojama kompleksiškai renovuoti 2450 vienbučių ir dvibučių namų, iš dalies atnaujinti 1325 tokius namus.
Planus pristatė ir kitos institucijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė priemones socialinio būsto trūkumo problemai spręsti, daugiausia dėmesio skiriant energetiškai efektyvių A++ būstų plėtrai.
Susisiekimo ministerija 2026–2032 m. transporto sektoriui numato skirti 440 mln. eurų investicijų, nukreiptų į elektromobilių infrastruktūros, dviračių transporto ir viešojo transporto plėtrą.
Aplinkos projektų valdymo agentūra pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrus, kur gyventojai galės gauti individualias konsultacijas būsto modernizavimo, darnaus judumo transporto priemonių įsigijimo, paraiškų rengimo ir projektų įgyvendinimo klausimais.
Išskyrė naudą pažeidžiamiausiems ir institucijų bendradarbiavimą
Diskusijoje po pristatymo dalyviai aptarė Socialinio klimato plano investicijų naudą Lietuvai ir jų svarbą labiausiai pažeidžiamoms grupėms.
Diskusijoje dalyvavo aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, EK atstovė E. Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius, Europos Komisijos DG CLIMA skyriaus vadovas Marcos Gonzalez Alvarez, Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.
A. Paliukėnaitė pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog priemonės pasiektų pažeidžiamus namų ūkius, ir išskyrė savivaldybių vaidmenį, kaip institucijų, arčiausiai gyventojų esančių ir geriausiai suprantančių jų poreikius.
A. Sukova akcentavo skaidrumą ir informavimą apie pokyčius bei siekiamus rezultatus, tikėdamasi, kad po penkerių metų bus matomas sumažėjęs skurdo lygis.
Aptariant renovaciją, dalyviai pabrėžė gyventojams svarbią darbų kainą ir būsimą grąžą, taip pat dalinės renovacijos prieinamumą ir galimybes ją taikyti kultūros paveldo teritorijose.
Dalyviai sutarė, kad įgyvendinant Socialinį klimato planą itin svarbus socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, verslo įtraukimas ir tarpinstitucinis dialogas.
