Lietuvoje vis daugiau žmonių investuoja, tačiau keičiasi ir jų investavimo tikslai. Per pastarąjį dešimtmetį dažniausiu tikslu tapo papildomos pajamos šalia pagrindinio uždarbio, aplenkusios kaupimą pensijai. Tai rodo „Artea“ banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos rezultatai.
Šiemet papildomas pajamas kaip investavimo tikslą nurodė 58 proc. gyventojų, kai 2016 m. tokių buvo 32 proc. Kaupimą pensijai planuoja 49 proc. apklaustųjų, nors prieš dešimtmetį šis tikslas buvo dažniausias (50 proc.). Pats investuotojų skaičius taip pat auga: šiemet investuoja 35 proc. Lietuvos gyventojų, pernai – 27 proc., o 2016 m. – vos 13 proc.
„Papildomos pajamos – plačiausiai suprantamas ir kartu vienas asmeniškiausių tikslų. Tai rodo, kad investavimas vis dažniau suvokiamas ne tik kaip kaupimas konkrečiam pirkiniui, o kaip ilgalaikis įprotis“, – sako „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Būstas grįžta į planus, automobiliui kaupiama vis rečiau
Antras pagal dydį pokytis matomas būsto kaip investicijos tikslo atžvilgiu. Šiemet jį nurodė 23 proc. gyventojų, pernai – 18 proc., o 2016 m. – 14 proc. Šiemetinis rodiklis yra aukščiausias nuo 2020 m. Dažniausiai būstą kaip investicijos tikslą mini jauniausi tyrimo dalyviai.
Priešinga kryptimi juda automobilis. Jį kaip investavimo tikslą šiemet nurodė 12 proc. apklaustųjų, pernai – 14 proc., o 2024 m. – 17 proc. Nors per dešimtmetį šis tikslas išpopuliarėjo (2016 m. jį minėjo 7 proc.), pastaruosius dvejus metus jį renkasi vis mažiau žmonių. Automobilį dažniau nurodo vyrai.
„Būsto ir automobilio tikslai reaguoja į skirtingus dalykus. Būsto įsigijimas reikalauja didelio pradinio įnašo, todėl jam kaupiama ilgai ir kryptingai – kylant nekilnojamojo turto kainoms šis tikslas natūraliai grįžta į akiratį. Tuo tarpu automobilis yra mažesnė ir lengviau finansuojama išlaidų sritis, todėl jam kaupti investuojant imamasi rečiau“, – komentuoja dr. D. Kolmatsui.
Vaikų studijoms kaupiama mažiau
Ryškiausiai susitraukė kaupimas vaikų studijoms. 2018 m. šį tikslą nurodė 25 proc. gyventojų, o šiemet – 13 proc., tiek pat, kiek 2016 m. Dažniausiai jį mini 36–45 metų respondentai.
„Būtų klaidinga daryti išvadą, kad tėvai mažiau galvoja apie vaikų ateitį. Greičiau keičiasi kontekstas: mažėja mokyklą baigiančiųjų, keičiasi studijų finansavimo sąlygos, o ir patys tėvai vis dažniau kaupia ne konkrečiam vaiko poreikiui, o bendram rezervui“, – sako ekspertė.
Skoloms padengti – tikslas, kuris ne visada apsimoka
Dar vienas nedidelis, bet nuosekliai augantis tikslas – skolų padengimas. 2016 m. jį nurodė 3 proc. gyventojų, šiemet – 8 proc. Įdomu tai, kad šį tikslą dažniau mini dar neinvestuojantys (9 proc.) nei jau investuojantys (6 proc.) apklaustieji.
„Tokį tikslą reikėtų vertinti individualiai: jei pagrįstai tikimasi grąžos, viršijančios mokamas paskolos palūkanas, lėšas laikyti investicijose gali būti racionalu. Bet dažniausiai būna atvirkščiai – ypač kalbant apie vartojimo kreditus ar kredito korteles, kurių palūkanos paprastai gerokai didesnės už realistišką ilgalaikę investicijų grąžą“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
„Svarbu ir tai, kad įsipareigojimas grąžinti paskolą yra fiksuotas, o investicijų rezultatas daugeliu atvejų – ne. Jei terminas artimas, investuojant kyla rizika, kad reikiamu momentu turėsime mažiau, nei planavome. Brangias skolas paprastai verta uždengti pirmiau, nei pradedama investuoti“, – priduria ji.
Tikslas nulemia laikotarpį ir riziką
Pasak ekspertės, skirtingi tikslai reikalauja skirtingų sprendimų, todėl prieš pradedant investuoti verta atsakyti į tris klausimus: kam kaupiama, kada pinigų prireiks ir kokius rezultatų svyravimus žmogus pasirengęs toleruoti.
„Pirmiausia turėtų būti sukauptas bent 3–6 mėnesių lengvai pasiekiamas būtinųjų išlaidų rezervas – jo investuoti nereikėtų. Tik tada verta kalbėti apie ilgesnio laikotarpio tikslus, tokius kaip pensija ar būstas. O periodiškai skiriamos mažesnės sumos padeda sumažinti riziką visas lėšas investuoti vienu nepalankiu metu“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
Apie tyrimą
Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ – balandžio 18–28 dienomis apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimas kasmet kartojamas nuo 2016 m., todėl leidžia palyginti dešimtmečio pokyčius. Galimi keli atsakymo variantai, todėl atsakymų suma viršija 100 proc.
