Nuo gruodžio 1-osios Lietuvoje bus taikomi nauji įstatymai, reglamentuojantys dirbtinio intelekto (DI) naudojimą ir jo priežiūrą įmonėse. Nors ES lygmeniu DI naudojimo taisyklės jau nustatytos ES DI akte, Lietuvoje įsigaliosiantis įstatymas detalizuoja priežiūros institucijas, skundų nagrinėjimo tvarką ir baudų skaičiavimą.
Didžiųjų DI modelių kūrėjus prižiūrės Europos Komisija, o DI verslo naudotojus Lietuvoje – vietinės institucijos. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas tikrins DI sistemas finansų įstaigose, Valstybinė darbo inspekcija – įdarbinimo procesuose naudojamas DI sistemas, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – biometriją. Ryšių reguliavimo tarnyba koordinuos kitas institucijas ir prižiūrės skaidrumo reikalavimus.
Pagal ES DI aktą, bet kuri įmonė, naudojanti DI, laikoma jo „diegėja“. Aktas jau dabar draudžia darbuotojų emocijų atpažinimą darbe (nuo 2025 m. vasario) ir taiko skaidrumo reikalavimus nuo 2026 m. rugpjūčio – vartotojai turės žinoti, kad bendrauja su DI, o DI sugeneruotas turinys turės būti aiškiai pažymėtas.
Nuo gruodžio 1 d. įsigaliojantis įstatymas numato 11 priežiūros institucijų, skundų pateikimo galimybę ir baudų tvarką. Dėl šių naujovių verslui gali kilti didesnių rizikų ir apsunkimų.
Teisininkai pataria įmonėms jau dabar atsakyti, kokius DI įrankius ir kokioms funkcijoms naudoja, prie kokių duomenų DI turi prieigą ir kas įmonėje už tai atsako. Tai svarbu, nes institucijos, gavusios skundą, privalės paprašyti paaiškinimų, o informacijos nepateikimas bus laikomas pažeidimu.
Finansinių nuostolių pavojus
ES DI aktas numato baudas iki 35 mln. eurų arba 7 proc. pasaulinės metinės apyvartos už draudžiamą DI praktiką, o už kitus pažeidimus – iki 15 mln. eurų arba 3 proc. apyvartos. Lietuvoje numatyta baudos formulė, kurios pradinė suma siekia 5, 15 arba 60 proc. maksimalios sumos, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Bauda gali būti koreguojama atsižvelgiant į pažeidėjo pajamas ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Pavyzdžiui, vidutinio sunkumo skaidrumo pažeidimas įmonei, turinčiai iki 2 mln. eurų metinių pajamų, gali kainuoti 6 750 eurų, o didesnėms įmonėms – gerokai daugiau. Nors mažareikšmius pažeidimus galima nutraukti įspėjimu, priežiūros institucijos turės teisę skelbti sprendimus viešai, todėl išlieka reputacinė rizika.
Paskirkite atsakingą asmenį
Dauguma įmonių vadovų dar nėra visiškai įsitikinę, kur jų bendrovėje DI jau yra naudojamas. Rekomenduojama sukurti DI naudojimo registrą, kuriame būtų nurodyta, koks įrankis, kam naudojamas, su kokiais duomenimis dirba ir ar patenka į draudžiamą ar didelės rizikos sritį. Taip pat svarbu patikrinti, ar laikomasi skaidrumo nuostatų – ar klientai žino, kad bendrauja su DI, ir ar DI sugeneruotas turinys pažymėtas.
Kiekvienoje organizacijoje turėtų būti paskirtas atsakingas darbuotojas, galintis prireikus sustabdyti konkretaus DI įrankio naudojimą. DI atitikties nuostatos turėtų būti traktuojamos kaip būdas didinti įmonės patikimumą, o ne tik formalumas. Svarbu užtikrinti duomenų saugumą, nustatyti, kokius duomenis galima įkelti į DI įrankius, ir sutartimis užtikrinti, kad tiekėjai jų nenaudotų savo modeliams mokyti.
Didžiausi ES DI akto reikalavimai didelės rizikos sistemoms bus taikomi nuo 2027 m. gruodžio 2 d., tačiau ruoštis tam reikėtų jau dabar. Svarbu atidžiai sutarti sutartyse, kas yra DI tiekėjas, kas saugo dokumentaciją ir kas atsakys priežiūros institucijai, ypač kai DI sistemas kuria partneriai.
Verslo vadovams nereikėtų apsispręsti nenaudoti DI dėl naujų nuostatų – tinkamas rizikų valdymas leis išlaikyti konkurencingumą.
