„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad Lietuva greičiausiai nesiryš priimti tokio 2027 m. valstybės biudžeto, koks šiuo metu svarstomas Seime. Projekte numatytą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą ekonomistas pavadino labai didele rizika.
Deficitą siūlo mažinti žemiau 3 proc. BVP
Pirmadienį, lapkričio 9 dieną, Ž. Mauricas sakė manantis, kad prieš priimant biudžetą projektas dar bus keičiamas. Jo teigimu, šiuo metu ieškoma priemonių, kurios leistų planuojamą deficitą sumažinti bent nuo 3,8 iki 3,5 proc. BVP.
Vis dėlto ekonomistas pabrėžė, kad tikrasis tikslas turėtų būti mažesnis nei 3 proc. BVP deficitas. Būtent tokia pamatinė valdžios sektoriaus deficito riba nustatyta Europos Sąjungos sutartyse.
Ž. Mauricas atmetė argumentą, kad panašaus dydžio deficitą planuoja ir kai kurios kitos ES valstybės. Pasak jo, didesnės šalys gali sau leisti daugiau fiskalinės laisvės, o mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, yra pažeidžiamesnės.
Kaip galimo korekcijų masto pavyzdį ekonomistas pateikė PVM skaičiavimą. Jo vertinimu, jeigu nebūtų keičiami kiti mokesčiai, norint deficitą sumažinti nuo 3,8 iki 2,8 proc. BVP standartinį PVM tarifą reikėtų padidinti maždaug 3 procentiniais punktais – nuo 21 iki 24 proc. Tai buvo iliustracinis skaičiavimas, o ne konkretus pasiūlymas taip keisti mokestį.
Seime svarstomame projekte numatyta, kad 2027 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 m., pajamos turėtų padidėti 5,2 proc., arba 1 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,3 proc., arba 363 mln. eurų.
Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų siekti 48,2 proc. BVP. Taigi projekte viršijama ES nustatyta 3 proc. BVP pamatinė deficito riba, tačiau skola kol kas išlieka mažesnė už 60 proc. BVP ribą.
Auditoriai prognozuoja apie 5 proc. deficitą
Valstybės kontrolė, Lietuvoje atliekanti ir nepriklausomos fiskalinės institucijos funkciją, konstatavo, kad 2027–2029 m. biudžeto projektas pažeidžia nacionalines bei ES fiskalinės drausmės taisykles.
Auditorių prognozė gerokai pesimistiškesnė už Vyriausybės skaičiavimus. Valstybės kontrolė numato, kad 2027 m. deficitas gali siekti apie 5 proc. BVP, o 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
Institucijos vertinimu, į 2027 m. planą neįtrauktos tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitoms reikmėms. Be to, labai neapibrėžtomis laikomos projektuojamos 197 mln. eurų papildomos pajamos, kurias tikimasi surinkti geriau administruojant mokesčius.
Valstybės kontrolė taip pat mano, kad 2028–2029 m. nepakankamai įvertintas viešojo sektoriaus atlyginimų augimo, papildomo pensijų indeksavimo ir didėjančių valstybės sveikatos draudimo įmokų poveikis.
Kad 2029 m. deficitas neviršytų 3 proc. BVP ribos, jis, auditorių skaičiavimu, turėtų būti daugiau kaip 3 mlrd. eurų mažesnis, nei rodo Valstybės kontrolės prognozė.
Institucija taip pat numato, kad valdžios sektoriaus skola 2029 m. priartėtų prie 60 proc. BVP, o šią ribą galėtų viršyti jau 2030 m. Metinės palūkanų išlaidos, jos vertinimu, padidėtų nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. iki 2,1 mlrd. eurų 2029 m.
Ministerija skirtumą aiškina nevienodomis prielaidomis
Finansų ministerija nurodė, kad jos prognozuojamas 3,8 proc. BVP ir Valstybės kontrolės numatomas maždaug 5 proc. BVP deficitas 2027 metams skiriasi dėl institucijų taikomų nevienodų prielaidų.
Finansų ministras Taurimas Valys deficito augimą aiškino jau prisiimtais valstybės įsipareigojimais, automatiniu pensijų ir išmokų indeksavimu, darbo užmokesčio didinimu bei būtinybe skubiai stiprinti gynybą. Jai 2027 m. biudžeto projekte numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Ministras pasiūlė peržiūrėti valstybės įstaigų tinklą, neprioritetines veiklas, valstybės turto naudojimą ir automatinį išlaidų indeksavimą. Tarp svarstomų pajamų didinimo priemonių taip pat yra saldintų gėrimų, azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo pakeitimai.
