Pastaruoju metu atpigęs maistas Lietuvoje netrukus gali vėl brangti. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad energetikos sąnaudoms persikėlus į produktų savikainą spalį–gruodį metinis maisto kainų augimas gali siekti 3–4 procentus.
Maisto kainos kol kas tebėra mažesnės
2026 m. rugpjūtį maisto kainos Lietuvoje buvo 2,4 proc. mažesnės nei prieš metus, o visa maisto ir nealkoholinių gėrimų grupė atpigo 2 procentais.
Tačiau skirtingų produktų kainos keitėsi nevienodai. Per mėnesį brango ledai, jūros gėrybės, dalis pieno produktų ir paruoštas maistas. Žemės ūkio duomenų centro skyriaus vadovė Irma Jankauskienė nurodė, kad obuoliai pabrango 17 proc., taip pat kilo jautienos kainos.
Kai kurie kasdienio vartojimo produktai pastebimai atpigo. I. Jankauskienės duomenimis, kiaulienos ir bulvių kainos per mėnesį sumažėjo po 12,5 proc., o duonos – 4,7 procento. Atskira Žemės ūkio duomenų centro analizė parodė, kad stebėtų kiaulienos produktų savaitinis kainų vidurkis rugpjūtį buvo sumažėjęs 12,4 procento.
Kalbinti Panevėžio gyventojai kainų pokyčius vertino skirtingai. Vieni sakė maistą renkantys pagal savo galimybes, kiti – ieškantys akcijų skirtinguose prekybos centruose. Dalis jų teigė jau pastebintys brangstančius mėsos ir pieno produktus.
Brangesnė energija dar persikels į produktų savikainą
A. Izgorodino vertinimu, dabartinė maisto defliacija bus trumpalaikė, nes gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų sąnaudas didina pabrangusi nafta, dujos, elektra ir šildymas.
Publikacijos duomenimis, nafta per mėnesį pabrango apie 10 proc., o europinių dujų kaina nuo konflikto Irane pradžios išaugo beveik tris kartus. A. Izgorodinas skaičiuoja, kad 10 proc. naftos kainos padidėjimas metinę maisto infliaciją gali pakelti beveik 1,5 procentinio punkto. Toks pat Europos dujų kainų augimas ją didintų dar 0,7 procentinio punkto.
Lietuvos bankas taip pat nurodo, kad 2026 m. infliacijos šuolį daugiausia paskatino po karo Artimuosiuose Rytuose pabrangusi energija. Rugpjūtį būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos buvo 15,8 proc. didesnės nei prieš metus.
Metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą siekė 6,1 proc., o pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis palyginamą rodiklį – 5,6 procento. Tai buvo antras didžiausias rezultatas ES po Rumunijos, kur infliacija siekė 6,3 procento.
Naujausioje Lietuvos banko prognozėje numatyta, kad likusiais 2026 m. mėnesiais metinė infliacija dar didės, o visų metų vidurkis pasieks 5,1 procento. 2027 m., mažėjant energijos kainoms ir sąnaudų spaudimui, infliacija turėtų sulėtėti iki 3,1 procento.
Ekonomistas Marius Dubnikovas situaciją vertina atsargiau. Pasak jo, jeigu blogų naujienų srautas nebedidės, kainų spaudimo pikas gali būti arti arba jau pasiektas. Tolesnė konflikto eiga todėl gali sušvelninti spaudimą kainoms.
Logistikos ir atlyginimų sąnaudos taip pat augs
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis teigia, kad pasikeitus vairuotojų apmokėjimui ir vietoje dienpinigių mokant įprastą darbo užmokestį įmonės logistikos sąnaudos padidėjo maždaug 100 tūkst. eurų per mėnesį. Per metus papildomos išlaidos viršys 1 mln. eurų.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje vinjetėmis grindžiamą kelių mokestį pakeis „Via Toll“ sistema. Pagal ją sunkiasvorių transporto priemonių rinkliava bus skaičiuojama už faktiškai nuvažiuotą atstumą.
D. Dundulis vertina, kad dėl naujos sistemos kilometro sąnaudos gali padidėti 30 centų ir galiausiai tapti prekių kainos dalimi. Vis dėlto oficialiai nustatytas vidutinis tarifas iki trijų ašių, daugiau kaip 12 tonų sveriančiam „Euro 6“ vilkikui yra gerokai mažesnis – 11,1 cento už kilometrą.
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį ir į didėsiančias darbo sąnaudas. Naujausioje Lietuvos banko prognozėje numatyta, kad 2027 m. darbo užmokestis augs 7,6 procento. Ekonomisto teigimu, tai didins ūkininkų, maisto perdirbėjų ir prekybininkų išlaidas.
Lietuva maisto PVM mažinti neskuba
Latvija nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. sumažino pridėtinės vertės mokestį duonai, pienui, šviežiai arba atšaldytai paukštienai ir kiaušiniams nuo 21 iki 12 procentų.
Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva kaimyninės valstybės pavyzdžiu sekti neskuba. Jo teigimu, tokia lengvata daug kainuoja valstybės biudžetui, o Latvijos gyventojai jos poveikio beveik nepajuto.
A. Izgorodinas savo ruožtu mano, kad šiuo metu svarbesnė būtų PVM lengvata šildymui. Ekonomisto vertinimu, sumažėjusios išlaidos šildymui leistų gyventojams daugiau lėšų skirti maistui.
