Šiemet norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė keliais tūkstančiais daugiau jaunuolių, negu Lietuvos kariuomenė pajėgė priimti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė šį neatitikimą vadina laikinu, tačiau kelia klausimą, ar Krašto apsaugos ministerija tinkamai įvertino savo skatinimo pastangų rezultatus.
Daugiau kaip 8,1 tūkst. jaunuolių pateikė prašymus
Iki liepos 14 dienos kariuomenė buvo gavusi daugiau kaip 8,1 tūkst. prašymų. Beveik 4,4 tūkst. asmenų savanoriškai užsirašė dar iki šaukiamųjų sąrašo sudarymo, o dar 3,7 tūkst. vėliau paprašė tarnauti pirmumo tvarka.
Tuo metu 2026 metais planuota pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Iš jų 3 870 turėjo atlikti devynių mėnesių tarnybą, 90 kariuomenei reikalingų specialistų – trijų mėnesių tarnybą, 650 – dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, o 450 – per trejus metus vykdomose 90–120 dienų programose.
Sausio 9 dieną paskelbtame karo prievolininkų sąraše buvo 42 556 asmenys. Dar iki jo paskelbimo savanoriškai tarnauti buvo užsirašę apie 3 800 jaunuolių.
A. Ramonaitė augantį savanorių skaičių sieja su papildomomis ministerijos pastangomis, geresnėmis finansinėmis sąlygomis ir jaunimo noru pačiam planuoti savo gyvenimą. Pasak jos, savanoriškai pasirinkęs tarnybą jaunas žmogus gali iš anksto numatyti, kada ją atliks, užuot laukęs netikėto šaukimo.
2026 metais į šaukiamųjų sąrašą patekę jaunuoliai, priklausomai nuo tarnybos įvertinimo, galėjo gauti nuo 5 283,60 iki 7 503,60 euro išmoką. Pasirinkusiesiems tarnauti pirmumo tvarka buvo numatytos didesnės – nuo 5 616,60 iki 8 169,60 euro – išmokos.
Profesorės teigimu, dabartinė padėtis greičiausiai yra pereinamojo laikotarpio nesusiderinimas. Vis dėlto, anot jos, svarbu įvertinti, ar ministerija apskaičiavo, kiek jos pastangos padidins norinčiųjų tarnauti skaičių ir kiek reikės pinigų bei organizacinių pajėgumų visiems priimti.
Kariuomenė iki 2030 metų sieks priimti apie 8 tūkst. šauktinių
Asociacija „Visuotinė gynyba“ siūlo 2030-uosius nustatyti kaip galutinį terminą visuotiniam vyrų šaukimui įvesti. Rugpjūtį bendrovės „Norstat“ atliktoje 1 501 respondento apklausoje tokiam tikslui pritarė 76 proc. gyventojų, o 51 proc. norėjo visuotinį šaukimą įgyvendinti kuo greičiau. Tyrimo paklaida siekė 3 procentinius punktus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad šiuo metu priimti visų norinčiųjų neleidžia instruktorių ir infrastruktūros trūkumas. Jo vertinimu, svarbiausia spartinti infrastruktūros plėtrą bei instruktorių rengimą, o ne susitelkti tik į konkrečią visuotinio šaukimo datą.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras rugsėjo 10 dieną pareiškė, kad iki 2030 metų kariuomenė planuoja pasiekti maždaug 8 tūkst. šauktinių lygį ir būti pasirengusi priimti visus pagal naująją sistemą pašauktus asmenis.
Tačiau, pasak kariuomenės vado, dar spartesnis šauktinių skaičiaus didinimas pareikalautų mažinti kitų pajėgumų finansavimą – pavyzdžiui, atsisakyti dalies dronų, robotų ar kitos technikos.
Iki šiol šaukiamųjų skaičius buvo gerokai mažesnis. 2015–2025 metais Lietuvoje kasmet būdavo pašaukiama po 3–4 tūkst. vaikinų, daugiau kaip 40 proc. jų tarnybą atlikdavo savo noru.
Profesorė šaukimą sieja ir su glaudesniais visuomenės ryšiais
A. Ramonaitės, Deivido Šlekio ir Aurelijos Tylaitės atliktas lyginamasis tyrimas parodė, kad tik Lietuvoje jauniausia amžiaus grupė buvo labiau nusiteikusi ginti šalį negu kitos grupės. Latvijoje ir Taivane stipresnė valia gintis buvo būdinga vidutinio ar vyresnio amžiaus gyventojams.
2023 metais šiam tyrimui Lietuvoje apklaustas 1 001, Latvijoje – 1 035, o Taivane – 1 386 respondentai. Tyrimo autoriai perspėjo, kad Taivano rezultatus su kitų šalių duomenimis reikia lyginti atsargiai, nes ten taikytas kitoks apklausos būdas.
Profesorės vertinimu, keičiasi ir kariuomenės požiūris į civilių bei Lietuvos šaulių sąjungos narių įtraukimą. Šiuolaikinei karybai, įskaitant dronų naudojimą, reikia įvairesnių visuomenės turimų įgūdžių, todėl kariuomenės gebėjimas pasitelkti civilius tampa vis svarbesnis.
A. Ramonaitė taip pat mano, kad visuotinis šaukimas be išimčių, apimantis ir universitetų studentus, galėtų padėti susitikti skirtingų regionų bei socialinių sluoksnių žmonėms. Kartu įveikiamos sudėtingos tarnybos situacijos, jos teigimu, gali sukurti ilgalaikes draugystes ir platesnį socialinį kapitalą.
Anot profesorės, artimesnis skirtingų pažiūrų žmonių bendravimas galėtų mažinti visuomenės poliarizaciją ir stereotipus apie kitaip mąstančiuosius. Tarnyba suteiktų progą žmonėms išeiti iš įprastų socialinių ratų ir pažinti tuos, su kuriais kitu atveju jie galbūt nesusitiktų.
