Šešios ES valstybės ragina keliais šimtais milijardų eurų mažinti Europos Komisijos (EK) siūlomą 2028–2034 m. bendrijos biudžetą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir partnerių – Europos viešosios politikos institutų tinklo EPICENTER – analizė rodo, kad ES biudžetas gali mažėti bent iki 1,54 trln. eurų, kartu daugiau dėmesio skiriant Europos konkurencingumui.
Rugpjūčio pabaigoje Vokietija, Danija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija bendrame pareiškime paragino peržiūrėti ES išlaidų prioritetus. Šalių teigimu, kai valstybės narės pačios turi konsoliduoti savo biudžetus, „ES biudžetas negali būti išimtis“. Nauji prioritetai turi būti finansuojami perskirstant išlaidas, o ne nauju bendru ES skolinimusi.
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo teigimu, EK siūlomą biudžetą reikia mažinti keliais šimtais milijardų eurų, lėšas labiau telkiant konkurencingumui ir gynybai. Jis taip pat kritikavo dabartinę išlaidų struktūrą kaip nebeatitinkančią šiandienos Europos iššūkių. Rugsėjį jis teigė, kad ES biudžeto struktūrą būtina „skubiai pritaikyti XXI amžiaus iššūkiams“.
Konkurencingumą kaip vieną svarbiausių Europos prioritetų trečiadienį metiniame pranešime apie ES padėtį akcentavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
LLRI eksperto Edo Matulaičio teigimu, šešių ES valstybių pareiškimas keičia pačią diskusiją apie būsimą daugiametę finansinę programą. „Nauji prioritetai – konkurencingumas, saugumas ir gynyba – nebūtinai turi reikšti vis didesnį biudžetą. Pirmiausia reikia peržiūrėti esamas išlaidas ir atsakyti į paprastą klausimą: ką tikrai turi finansuoti Europa, o ką gali padaryti pačios valstybės narės“, – sako E. Matulaitis.
Mažesnis biudžetas – ne mažesnės ambicijos
EK siūlo 2028–2034 m. ES biudžetą didinti iki 1,763 trln. eurų. Be laikinų „NextGenerationEU“ skolos grąžinimo išlaidų tai sudarytų 1,15 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). EPICENTER alternatyviame modelyje siūloma pagrindinį biudžetą išlaikyti ties istorine maždaug 1 proc. ES BNP riba – visas biudžetas siektų apie 1,54 trln. eurų per septynerius metus, arba maždaug 223 mlrd. eurų mažiau nei EK variante.
Skirtumas būtų pasiekiamas ne vienodai karpant visas programas, o optimizuojant pačias ES funkcijas: mažinant dubliavimą, administravimą ir sektorines subsidijas, o lėšas telkiant ten, kur bendras europinis veikimas duoda aiškią naudą.
E. Matulaičio teigimu, ES lėšos pirmiausia būtų skiriamos bendrosios rinkos veikimui svarbioms sritims – tarpvalstybinei infrastruktūrai, energijos jungtims ir bendradarbiavimui moksliniuose tyrimuose. Kitaip tariant, siūloma ne tiesiog mažinti biudžetą, o peržiūrėti, ką Europa iš viso turi finansuoti.
„Konkurencingumo biudžetas nebūtinai turi būti didesnis biudžetas.Ribotas biudžetas nėra vien taupymo priemonė. Jis verčia institucijas atsisakyti to, kas dubliuojama ar nebėra prioritetas, ir sutelkti išteklius ten, kur jie labiausiai stiprina bendrąją rinką, saugumą ir konkurencingumą“, – sako E. Matulaitis.
Didesnio biudžeto neturėtų finansuoti nauja našta
EK kartu su didesniu biudžetu siūlo apie 58 mlrd. eurų naujų ES pajamų per metus. Tarp siūlomų šaltinių – didžiųjų įmonių įnašas CORE, elektroninių atliekų ir tabako akcizų pajamomis paremti įnašai bei didesnė ES biudžetui skiriama pajamų iš taršos apmokestinimo priemonių ETS ir CBAM dalis.
EPICENTER vertinimu, naujų pajamų paieška neturėtų pakeisti išlaidų peržiūros. CORE siūloma atsisakyti, tabako akcizais paremto įnašo netaikyti, o kitus naujus pajamų šaltinius vertinti pagal jų poveikį konkurencingumui.
„Negalime viena ranka finansuoti konkurencingumo, o kita didinti naštą Europos įmonėms. Jei bendrojoje rinkoje tebėra kliūčių kapitalui, investicijoms ir veiklai, subsidijomis jų nepanaikinsime. Pirmiausia reikia šalinti pačias kliūtis“, – sako E. Matulaitis.
Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, Lietuvai atsiveria galimybė prisidėti formuojant konkurencingumą stiprinančią ES biudžeto politiką.
„Lietuvai svarbu galvoti ne tik apie tai, kiek iš ES biudžeto gausime artimiausiais metais, bet ir kokį biudžetą patys norėsime finansuoti ateityje. Mūsų ekonomikai augant ir ES plečiantis, didės ir Lietuvos indėlis. Todėl šiandien svarbu palikti pakankamai erdvės tam, kas Europai svarbiausia – saugumui ir konkurencingumui“, – sako E. Matulaitis.
LLRI yra EPICENTER – nepriklausomo Europos laisvos rinkos analitinių centrų tinklo – narys. Tinklas vienija 12 organizacijų iš skirtingų Europos šalių ir siekia stiprinti laisvos visuomenės, konkurencingumo bei ribotos valdžios principus Europos politikoje.
