Ducks flying over a misty lake with a foggy skyline in Ukraine, creating a serene winter scene.

Lietuvoje paukščių gripą įveikę penki paukštynai vėl pradeda auginti naminius paukščius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) leido atnaujinti veiklą visiems penkiems paukštynams, kuriuos pernai paveikė paukščių gripo protrūkiai. Ūkiai Šilutės, Kaišiadorių, Kretingos ir Marijampolės rajonuose vėl gali auginti naminius paukščius po daugiau nei metus trukusių valymo, dezinfekcijos ir kitų procedūrų.

Pasak tarnybos, leidimai suteikti tik toms įmonėms, kurios visapusiškai atliko ir vėliau įvertino valymo, stiprios dezinfekcijos bei kitas būtinas procedūras. VMVT patvirtino leidimus vėl pradėti veiklą, tačiau pabrėžė, kad grėsmė virusui patekti į paukštynus išlieka visoje šalyje.

Pernai dėl paukščių gripo ūkiuose iš viso sunaikinta daugiau kaip 300 tūkst. naminių paukščių – vištų dedeklių, kalakutų, žąsų ir ančių. Taip pat sunaikinti visi užkrėsti produktai: daugiau kaip 1 mln. kiaušinių ir 50 tonų žaliavos lesalui. Pagal VMVT duomenis, dėl protrūkių išmokėtos kompensacijos viršijo 2,3 mln. eurų.

Vienas didžiausių protrūkių 2025 m. sausį nustatytas „Groward Group" valdomame Vilkyčių paukštyne Šilutės rajone, kur nugaišo apie 30 tūkst. vištų. Ūkyje buvo laikoma apie 250 tūkst. vištų dedeklių; paukštynas izoliuotas, sustabdytas kiaušinių transportavimas. „Groward Group", didžiausia kiaušinių ir jų produktų gamintoja Lietuvoje, pastebėjusi masinį vištų kritimą nedelsdama informavo VMVT.

Įmonės vadovas Ignas Hofmanas teigė, kad gripo protrūkis Vilkyčių paukštyne gali turėti įtakos visam verslui, o virusą į ūkį galėjo atgabenti į teritoriją vykusios transporto priemonės. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis nurodė, kad pastaruoju metu tai buvo pirmas tokio masto paukščių gripo protrūkis. Vėliau paukščių gripo židinys Šilutės rajone buvo baigtas likviduoti, o gyventojai perspėti laikytis biosaugos reikalavimų.

VMVT atkreipia dėmesį, kad protrūkiai sukelia ne tik tiesioginius nuostolius – sunaikinamus pulkus bei taikomus veiklos ir biologinio saugumo apribojimus – bet ir ilgalaikes pasekmes visam sektoriui. Anot tarnybos, ūkių atsigavimas dažnai trunka ne mėnesius, o metus ir ilgiau: reikia atkurti gamybinius pajėgumus, sustiprinti biosaugos sistemas ir atstatyti pasitikėjimą produkcija rinkoje.

VMVT vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas pabrėžė, kad paukščių gripo protrūkių valdymas yra sudėtingas, daug išteklių reikalaujantis procesas, ir ne visi ūkiai vėliau sėkmingai atkuria veiklą. Tarnybos teigimu, biosaugos reikalavimai apima tinkamą lesalo ir kraiko laikymą, įrangos dezinfekciją bei sustiprintą personalo ir transporto judėjimo kontrolę.

VMVT taip pat pažymi, kad virusas neturi ryškaus sezoniškumo, o anksčiau paveikti ūkiai išlieka pakartotinės infekcijos rizikoje.