Nors javų derlingumas šiemet geras, Lietuvos laukuose plintanti fuzariozė gali suprastinti grūdų kokybę ir lemti, kad dalis derliaus nebetiks maistui, perspėja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
A. Vanago teigimu, krituliai kviečių žydėjimo metu sudarė palankias sąlygas plisti užkratui, o lietūs per javapjūtę leidžia fuzariozei plisti toliau. Ligos poveikis jau juntamas Kupiškio ir Anykščių kraštuose, taip pat Vidurio bei Pietų Lietuvoje.
Fuzariozės pažeistuose grūduose gali susidaryti mikotoksinų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad Fusarium genties grybai gamina, be kita ko, deoksinivalenolį bei T-2 ir HT-2 toksinus. ES teisė maistui skirtuose neperdirbtuose grūduose daugumai javų nustato 1 000 mikrogramų kilogramui deoksinivalenolio ribą, o kietiesiems kviečiams – 1 500 mikrogramų kilogramui.
Pasak A. Vanago, dėl mikotoksinų dalis derliaus gali būti priskirta pašariniams grūdams, o labiau užteršti grūdai gali tapti visiškai netinkami naudoti.
Žemesnės kokybės grūdus tam tikromis sąlygomis galima maišyti su geresniais, tačiau tam būtina tinkama infrastruktūra. Grūdų elevatorius turintys ūkiai gali supirkti pašarinius grūdus ir, maišydami juos su kokybiškesniais, suformuoti maistui tinkamą partiją bei padidinti pajamas. Ūkininkams be nuosavų elevatorių prastesnės kokybės produkciją dažnai tenka parduoti gerokai pigiau.
„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius teigia, kad nemažai ūkininkų atveža grūdų, viršijančių leistinus parametrus, todėl derlių tenka vežtis atgal.
Anot jo, dar neaišku, ar vietos rinkai pakaks maistinių grūdų. Pašarinių grūdų, jo vertinimu, turėtų būti, tačiau eksportui ypač svarbūs griežti sutarčių kokybės reikalavimai. Galutinį fuzariozės poveikį 2026 metų derliaus kokybei A. Vanagas siūlo vertinti nuėmus didžiąją jo dalį.
