Ilma Skuodienė su rankomis sukryžiuotos

Lietuvoje užfiksuoti 2 234 galimi vaikų smurto atvejai, specialistai ragina aiškintis jų priežastis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024–2026 m. užfiksavo 2 234 galimus vaikų smurto prieš kitus vaikus ir suaugusiuosius atvejus. Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė lapkričio 19 d. konferencijoje sakė, kad per dvejus metus smurtaujančių vaikų skaičius sumažėjo beveik 20 proc., tačiau vis dar pasitaiko itin skaudžių smurto tarp vaikų atvejų. Pasak jos, smurtinis elgesys gali rodyti, kad pagalbos reikia ir pačiam smurtaujančiam vaikui.

Agresyviu elgesiu vaikai gali slėpti gėdą ir nesaugumą

Pasak I. Skuodienės, smurtaujantis vaikas pats gali patirti smurtą, patyčias ar pažeminimą arba susidurti su sunkumais šeimoje. Tarnybos vadovė ragino tėvus pastebėti pirmuosius vaiko elgesio pokyčius, skirti jam laiko ir išklausyti. Mokytojus ji kvietė aiškintis, kas nutiko, ir padėti vaikui įvardyti, su kokiais sunkumais jis susiduria. I. Skuodienė ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pabrėžė, kad aiškinantis smurto priežastis būtina apsaugoti nukentėjusį vaiką ir užtikrinti, kad smurtavęs vaikas prisiimtų atsakomybę.

Vaikų ir paauglių psichologė Ieva Šuipė, organizacijos „Savanoriai vaikams“ iniciatyvos „Niekieno vaikai“ vadovė, atkreipė dėmesį, kad agresijos ir patyčių gali griebtis ir tarp bendraamžių populiarūs vaikai. Pasak jos, agresija gali būti susijusi su ankstyvosiomis patirtimis, nesaugumu ar slopinamomis emocijomis. Vaikai kartais vengia rodyti pyktį, nes bijo suaugusiųjų reakcijos ar baiminasi prarasti tėvų meilę, o agresyviu elgesiu mėgina slėpti gėdą ir pažeidžiamumą.

I. Šuipė išskyrė dvi situacijas. Vienu atveju aukštesnį statusą turintis vaikas žemina atstumtą bendraamžį, kitu panašaus statuso vaikai varžosi dėl įtakos. Atsižvelgdama į situaciją, psichologė siūlė mažinti nukentėjusio vaiko atskirtį, padėti vaikams spręsti konfliktą arba suteikti agresyviai besielgiančiam vaikui galimybę konstruktyviai imtis lyderystės.

Seksualiai žalingas elgesys gali rodyti patirtą smurtą

Tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus psichologė Vilma Paliaukienė sakė, kad seksualiai žalingas elgesys gali kelti pavojų pačiam vaikui ir aplinkiniams. Pasak jos, toks elgesys gali rodyti bejėgiškumą, saugumo stoką ar nepatenkintą poreikį jaustis svarbiam.

Psichologė pabrėžė, kad seksualinį smurtą gali patirti dvejų, trejų metų ir dar jaunesni vaikai. Vertinant jų elgesį svarbu atskirti amžiui būdingą savo kūno pažinimą nuo galimų patirtos žalos požymių. V. Paliaukienės pateiktais duomenimis, ikimokyklinukai sudaro apie 16–18 proc. vaikų, kurie į skyrių atvyksta dėl įtariamo seksualinio smurto arba dėl to, kad patys seksualiai žalingai elgiasi su kitais.

Pasak V. Paliaukienės, vaikas patirtus seksualinio pobūdžio veiksmus iš pradžių gali suvokti kaip žaidimą ir juos atkartoti darželyje, o trauminė reakcija gali išryškėti vėliau. Pastebėjus neįprastą elgesį ji ragino pasikalbėti su vaiku, o įtarus seksualinį smurtą – pranešti vaiko teisių gynėjams arba policijai.

Tyrimą dėl išpuolio Marijampolėje nutraukė dėl įtariamųjų amžiaus

Liepos 16 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis. Lapkričio 4 d. prokuratūra pranešė tyrimą nutraukusi, nes galimai smurtavusi mergina ir konfliktą galimai kurstęs vaikinas įvykio metu dar nebuvo sulaukę 16 metų. Nuo šio amžiaus už tirtas veikas kyla baudžiamoji atsakomybė.

Prokuratūra pranešė, kad tyrimo medžiagą perduos Marijampolės savivaldybės merui spręsti dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių nepilnamečiams, o apskrities policijai – spręsti, ar pradėti administracinę teiseną tėvų atžvilgiu.

Skaitykite toliau