Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, kuriomis siūloma patikslinti Lietuvos politinių organizacijų narių teisę kartu priklausyti Europos politinėms partijoms. Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, tuo pačiu projektu siūloma leisti vienam politinės organizacijos nariui suvažiavime pagal rašytinius įgaliojimus atstovauti iki 10 kitų tos pačios organizacijos narių.
Pataisomis atnaujintų nuorodą į ES reglamentą
Galiojantis įstatymas politinių organizacijų steigėjams ir nariams draudžia priklausyti kitų valstybių politinėms partijoms ar organizacijoms ir jau numato išimtį Europos politinėms partijoms. Tokia išimtis jau taikoma ir draudimui Lietuvoje steigti kitų valstybių politines partijas bei jų padalinius ar leisti jiems čia veikti. Teisingumo ministerija projektų lydraštyje nurodo, kad pataisomis atnaujinama nuoroda į šią sritį reglamentuojantį Europos Sąjungos teisės aktą.
Politinės organizacijos savo įstatuose galėtų numatyti, kad suvažiavime, susirinkime ar konferencijoje vienas narys pagal paprastus rašytinius įgaliojimus atstovautų iki 10 kitų tos pačios organizacijos narių. Teisingumo viceministrė Barbara Aliaševičienė Seime paaiškino, kad ši riba pasirinkta pagal jau galiojančią taisyklę, pagal kurią vienas politinės partijos steigėjas gali atstovauti iki 10 kitų steigėjų.
Politinių partijų vadovams taip pat siūloma nustatyti penkių darbo dienų terminą registrui pateikti duomenis apie naujai priimtus narius ir narystę nutraukusius asmenis.
Europos partijas ir fondus pirmiausia registruotų ES registre
Atskiru projektu siūloma atnaujinti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų steigimo, registravimo ir likvidavimo Lietuvoje tvarką. Ministerijos teigimu, pakeitimais įgyvendinamas 2025 m. lapkričio 26 d. priimtas ES reglamentas 2025/2445 dėl šių partijų ir fondų statuto ir finansavimo.
Steigiant tokią partiją ar fondą Lietuvoje reikėtų gauti Teisingumo ministerijos pažymą, patvirtinančią, kad steigimo dokumentai ir įstatai atitinka Lietuvos Konstituciją bei įstatymus. Partiją ar fondą pirmiausia reikėtų įregistruoti ES registre, o paskui – Lietuvos Juridinių asmenų registre. Registracijai Lietuvoje reikalingus dokumentus ministerijai reikėtų pateikti per 20 darbo dienų.
Projekte taip pat nustatoma, kaip šios organizacijos būtų likviduojamos, kaip būtų skiriami likvidatoriai ir tvarkomi su veiklos pabaiga susiję dokumentai.
Abu projektus Seimas svarstys gruodžio 22 d.
Teisingumo ministerijos parengtiems projektams Vyriausybė pritarė lapkričio 4 d. Viceministrė B. Aliaševičienė projektus XVP-2033 ir XVP-2034 Seimui pristatė lapkričio 17 d. Po pateikimo už abu projektus balsavo 72 Seimo nariai, 9 susilaikė. Svarstymas numatytas gruodžio 22 d.
Derinant projektus Vyriausioji rinkimų komisija pranešė pastabų neturinti. Teisingumo ministerija nurodė atsižvelgusi į Registrų centro pastabas ir negavusi pasiūlymų iš informuotų politinių organizacijų.
Abiejų įstatymų pakeitimus siūloma taikyti nuo 2027 m. kovo 1 d. Iki tos dienos Vyriausybė ir Teisingumo ministerija turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.













