2026 m. vasario 5 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas, pažymėdamas Pasaulinę vėžio dieną, teigia, kad Lietuvoje per pastaruosius metus vyksta reikšmingi pokyčiai vėžio paslaugų vystymo srityse – tiek diagnostikos, tiek gydymo.
„Padarytas žymus proveržis onkologinių vaistų prieinamumo srityje: pernai kompensuojamų vaistų sąrašas reikšmingai papildytas naujais vaistais sunkioms vėžio formoms gydyti ir gerokai sutrumpėjo vaistų vertinimo trukmė. Tai reiškia, kad modernus gydymas pacientus pasiekia greičiau nei ankstesniais metais“, – spaudos konferencijoje pabrėžė prof. dr. S. Čaplinskas.
Anot parlamentaro, stiprėja onkologinės pagalbos organizavimas, vystomas onkologijos klasteris, leidžiantis užtikrinti greitesnį paciento kelią, kai įtariama onkologinė liga.
„Lietuvoje veikia keturios prevencinės ankstyvosios diagnostikos programos – gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio. Nors gyventojų dalyvavimas jose nėra pakankamas, tačiau tyrimai rodo, kad visuomenės informuotumas apie prevencines ankstyvosios vėžio diagnostikos programas ir budrumas didėja“, – pažymėjo prof. dr. S. Čaplinskas.
Anot parlamentaro, šiuo metu rengiama nauja Nacionalinė vėžio kontrolės programa 2026–2035 metams. Tai reiškia, kad valstybė ne tik įvertina pasiektus rezultatus, bet ir ketina įtvirtinti įsipareigojimą užtikrinti tolesnius onkologinės pagalbos vystymo žingsnius.
Parlamentaro prof. dr. S. Čaplinsko Seime organizuotoje spaudos konferencijoje Nacionalinio vėžio centro (NVC) vadovas dr. doc. Valdas Pečeliūnas pažymėjo, kad vėžio situaciją Lietuvoje atspindi du objektyvūs rodikliai. Tai – sergamumas, kuris eilę metų nesikeičia ir rodo, kad sergamumo situacija stabilizavosi, tada tai – gera žinia. Kitas rodiklis – ligotumo vėžiu rodiklis (kiek žmonių Lietuvoje gyvena su vėžio diagnoze), kuris per pastaruosius pora dešimtmečių padidėjo 2,5–3 kartus. Tai rodo, kad žmonės su vėžiu gyvena ilgiau, nes vėžys diagnozuojamas ankstyvesnėse stadijose, vėžį gydyti galima efektyviau dėl medicinos sistemos tobulėjimo ir inovacijų prieinamumo Lietuvos piliečiams.
Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti sklandų paciento kelią, organizuojamas onkologinis klasteris, o įtarus onkologinį susirgimą, žmogus gali pasinaudoti žaliuoju koridoriumi, t. y. prioritetinėmis konsultacijomis, kurios skubiai teikiamos onkologijos klasterio sveikatos priežiūros įstaigose.
NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė dr. doc. Birutė Brasiūnienė kalbėjo apie personalizuotos medicinos pagalbos svarbą onkologiniams pacientams, jų gydymo ir gyvenimo kokybei. Spaudos konferencijoje Seime ji sakė, kad „pastaruosius keletą metų klinikoje stebime žymų pokytį, kai prasidėjo adekvatus vaistų prieinamumas ir tokio atotrūkio, kokį mes jautėme seniau, tikrai nebėra“. Taip pat nuo praeitų metų yra užtikrintas biožymenų prieinamumas, o tai labai svarbu personalizuotoje medicinoje, skiriant inovatyvų gydymą.
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė pasidžiaugė ekspertinės, personalizuotos diagnostikos stiprybėmis ir dirbtinio intelekto įrankių galimybėmis kasdieniame darbe.
NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas dr. Audrius Dulskas kalbėjo apie realias robotinės chirurgijos perspektyvas bei galimybes NVC vykdyti virtualios ligoninės paslaugas ir taip mažinti komplikacijas, pacientų eiles, taupyti resursus.
NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius pristatė naujos kartos personalizuotos medicinos sritį – teranostiką, kuri leidžia labai tiksliai, t. y. personalizuotai, parinkti pacientui vaistus, stebėti gydymo eigą. Dr. J. Venius pažymėjo, kad Lietuvoje nuo kovo vienas iš teranostinių vaistų jau yra patvirtintas ir bus prieinamas pacientams.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos „POLA“ direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad vėžys yra tokia liga, kuri ne tik mobilizuoja, bet ir vienija. Šių metų Pasaulinės vėžio žinomumo dienos žinutė – vieningi savo unikalumu. Pasidžiaugta, kad dabar kiekvieną pacientą gydo daugiadalykė komanda. „POLA“ padeda įveikti socialinę ir finansinę vėžio atskirtį, atstovauja pacientų interesams. „Kai balsas vieningas, sprendimų priėmėjai greičiau išgirsta“, – sakė N. Čiakienė.
Seimo narys prof. dr. S. Čaplinskas sakė, kad kova su vėžiu nėra vien medikų reikalas. Tai ir politiniai sprendimai, investicijų planavimas, moksliniai tyrimai, organizacinių modelių tobulinimas ir, svarbiausia, pagarba žmogui, jo orumui teikiant visokeriopą pagalbą.
„Šiandien galime pasakyti – Lietuvoje onkologijoje judama teisinga kryptimi. O mūsų – politikų – pareiga šią kryptį ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti“, – sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
