Šalčiausias šių metų sausio mėnuo atsispindės šildymo sąskaitose, nes šilumos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo lauko temperatūros. Labiausiai tai pajus nerenovuotų, energetiškai neefektyvių būstų gyventojai. „Gijų“ atliktas tyrimas parodė, kaip tokie daugiabučiai švaisto šilumą ir dėl to jų gyventojai patiria didesnes išlaidas.
Termovizinė kamera, naudojama esant žemesnei nei -10 °C temperatūrai, leidžia stebėti pastatų išorines sienas ir vizualizuoti infraraudonųjų spindulių bangas, kurias skleidžia visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį.
„Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovo užfiksuoti vaizdai atskleidė, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarius langus, rūsio ar laiptinės duris bei pamatus, o blogiausia situacija yra senos statybos, nerenovuotuose daugiabučiuose.
„Termovizinė kamera leidžia vizualiai identifikuoti pastato problemas. Dažniausiai šiluma išeina per laiptinių duris ir butų langus, net jei sienos yra apšiltintos. Tačiau blogiausia, kai šiluma skverbiasi pro kampines siūles, plyšius ir kitas konstrukcijas, pavyzdžiui, atvirus rūsių langus ir pamatus. Tokie vaizdai rodo, kad gyventojai švaisto šilumą“, – teigė „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.
Pasak eksperto, dėl nesandarių vietų tokiuose daugiabučiuose tam pačiam plotui apšildyti reikia kelis kartus daugiau šilumos, lyginant su renovuotais ar naujos statybos pastatais.
„Net jei daugiabutis vizualiai atrodo patenkinamai, verta įvertinti jo šilumos suvartojimo duomenis. Gerokai atvėsus, šilumos suvartojimas gali šokti į viršų kelis kartus. Skaičiai rodo, kad nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dvigubai daugiau šilumos nei atnaujinti“, – aiškino J. Paulėkas.
„Gijų“ duomenimis, gruodį P. Vileišio g. 16 namas suvartojo 44 kWh šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui, kai vidurkis siekė 15-20 kWh/m2. Tarp daugiausiai suvartojusių šilumą taip pat buvo Prūsų g. 2 ir Žygio g. 2 esantys daugiabučiai.
Šie skirtumai atsispindi ir šildymo sąskaitose. Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad sąskaitos apskaičiuojamos dauginant šilumos kainą iš suvartoto kiekio, kuris priklauso nuo lauko temperatūros ir pastato energetinio efektyvumo.
„Gyventojai lygina sąskaitas ir klausia, kodėl to paties ploto buto šildymo išlaidos sename name yra apie 40 proc. didesnės, o efektyviausių namų gyventojai moka mažiausiai? Pavyzdžiui, gruodį už 50 kv. m buto šildymą efektyviame name vidutinė sąskaita siekė 32 Eur, renovuotame – 55 Eur, o sename – 94 Eur“, – komentavo J. Paulėkas.
Eksperto teigimu, už sausį suteiktas paslaugas dėl šaltų orų (vidutinė mėnesio temperatūra -9,8 °C) ir PVM tarifo padidėjimo nuo 9 proc. iki 21 proc., sąskaitos gerokai išaugs. Tai labiausiai pajus senų, energetiškai neefektyvių būstų gyventojai.
Gyventojams, nepatenkintiems šilumos suvartojimu ir norintiems sumažinti išlaidas, rekomenduojama su kaimynais apsvarstyti renovacijos galimybę.
