Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė už finansinius nusikaltimus kalėti nuteisto Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir jo advokato kasacinį skundą dėl trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Gynyba prašo A. Kandrotą visiškai išteisinti.
Skundo pagrįstumo teisėjai dar nevertino
LAT teisėjų atrankos kolegija sprendimą priėmė rugsėjo 23 dieną. Ji nenustatė įstatyme numatytų aplinkybių, kurios trukdytų priimti kasacinį skundą. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Skundo priėmimas reiškia, kad jis atitiko procesinius reikalavimus. Atrankos kolegija pačios bylos dar nenagrinėjo ir nevertino, ar gynybos argumentai yra pagrįsti.
„Prašome visiško išteisinimo, su bausme nesutinkame, nebuvo nusikaltimo sudėties“, – naujienų agentūrai ELTA sakė A. Kandroto advokatas Erikas Rugienius.
Lietuvos apeliacinis teismas birželio 11 dieną A. Kandrotui skyrė trejų metų ir šešių mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę. Ji buvo šešiais mėnesiais trumpesnė už 2023 metų lapkritį Kauno apygardos teismo paskirtą ketverių metų bausmę.
Apeliacinės instancijos nuosprendis įsiteisėjo iš karto, nors jį dar buvo galima apskųsti kasacine tvarka. Apeliacinis teismas A. Kandrotą išteisino dėl sukčiavimo, tačiau paliko galioti jo nuteisimą dėl kitų finansinių nusikaltimų.
Teismai nustatė naftos produktų prekybos schemą
Teismai nustatė, kad 2014 metais bendrovės direktorius Romas Jablonskas ir faktinis jos vadovas bei akcininkas A. Kandrotas, veikdami bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą.
R. Jablonskas, A. Kandrotas ir Andrius Šarkauskas buvo susitarę iš Vokietijos įmonių pirkti naftos produktus taikant nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, o Lietuvoje juos parduoti be apskaitos dokumentų. Dalį pardavimų ketinta pridengti fiktyviais dokumentais, kuriuose buvo nurodoma, kad produktai tiekti Rumunijos įmonei.
Bylos duomenimis, nenustatytos kilmės pinigais buvo įsigytos 25 tonos naftos produktų už 230 687 eurus. Juos į Lietuvą atgabeno A. Šarkausko vadovaujamos bendrovės vilkikai. Pareigūnams nepavyko nustatyti, už kokią sumą produktai buvo parduoti be apskaitos dokumentų.
Fiktyviose sąskaitose buvo nurodyta, kad naftos produktai už 231 459 eurus parduoti Rumunijos įmonei, pritaikius nulinį PVM tarifą. Apie nusikalstamą veiką nežinojusi buhalterė A. Kandroto nurodymu šias sąskaitas įtraukė į apskaitą ir mokesčių administratoriui pateikė neteisingą PVM deklaraciją. Taip bendrovės naudai buvo panaikinta 48 444 eurų mokestinė prievolė.
Teismai taip pat nustatė, kad 2014 metų rugsėjį buvo įsigyta naftos produktų už daugiau kaip 654 tūkst. eurų, tačiau bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 137 346 eurų PVM. Ji neturėjo įrodymų, suteikiančių teisę į tokio dydžio PVM atskaitą.
Pagal 81 PVM sąskaitą faktūrą bendrininkai iš Vokietijos įsigijo 2 065,94 tonos lengvosios alyvos už 1 623 879 eurus, tačiau nedeklaravo ir nesumokėjo daugiau kaip 53 tūkst. eurų akcizo. Teisėsauga nustatė, kad analogiškai schemai buvo naudojama ir kita bendrovė, neturėjusi licencijos verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba, leidimo prekiauti energetiniais produktais ar registruotų kuro talpyklų.
Apeliacinis teismas iš trijų nuteistųjų priteisė daugiau kaip 101 tūkst. eurų nesumokėtų PVM ir akcizų Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šioje byloje taip pat nuteisti Audrius Rutė, R. Jablonskas ir A. Šarkauskas. Apeliacinis teismas A. Rutei paliko beveik 17 tūkst. eurų baudą, A. Šarkauskui ją sumažino iki 20,7 tūkst. eurų, o R. Jablonskui skirtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę sutrumpino iki dvejų metų.
Lietuva siekia Kandroto ekstradicijos iš Baltarusijos
A. Kandrotas nuo 2026 metų gegužės gyvena Baltarusijoje. Po birželio 11-osios nuosprendžio Lietuvos policijai jo sulaikyti nepavyko. Advokatas E. Rugienius teigė neturintis duomenų, kada jo ginamasis grįš iš Baltarusijos.
Birželio pabaigoje Kauno apygardos teismas išdavė A. Kandroto Europos arešto orderį, o rugpjūčio 4 dieną Teisingumo ministerija oficialiai kreipėsi į Baltarusiją dėl jo ekstradicijos į Lietuvą.
Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis nurodė, kad ekstradicija siekiama užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą ir neleisti nuteistiesiems išvengti atsakomybės vien dėl to, kad jie yra kitoje valstybėje.
A. Kandrotas 2024 metų sausį buvo sulaikytas dėl jam skirtų bausmių kitose dviejose finansinių nusikaltimų bylose. 2025 metų birželį jis buvo lygtinai paleistas, nes atliko daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės ir atitiko lygtinio paleidimo sąlygas.
