Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės segmentas 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, skaičiuoja asociacija LINPRA. Tačiau pramonės atstovai perspėja, kad antrąjį pusmetį augimą gali slopinti geopolitinė įtampa, energijos kainos ir vangi Europos ekonomika.
Plastiko, elektronikos ir optikos gamyba augo sparčiausiai
LINPRA direktorius Darius Lasionis sparčiausiai augusiais segmentais įvardijo plastiko gaminių, elektronikos, optikos ir elektrotechnikos gamybą. Jo teigimu, 76 proc. šio pramonės segmento produkcijos eksportuojama, daugiausia į Europos šalis.
Lietuvos gamintojų konkurencingumą kol kas palaiko mažesni darbo kaštai nei Vakarų ir Šiaurės Europoje. Tačiau D. Lasionis nurodė, kad Irano ir JAV konfliktas, pabranginęs naftą bei transportavimą, ypač veikė plastiko sektorių, kuriame naudojama daug naftos produktų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–birželį siekė 19,4 mlrd. eurų. Palyginamosiomis kainomis, eliminavus darbo dienų įtaką, ji buvo 4,9 proc. didesnė nei prieš metus.
Geras pusmetis nepanaikino ilgesnės pramonės silpnėjimo tendencijos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pusmečio rezultatus vertino atsargiai. Jo teigimu, vienas geras laikotarpis nekompensuoja per maždaug dešimtmetį susiklosčiusios nepalankios tendencijos: pramonės dalis Lietuvos sukuriamoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo maždaug 22 proc. iki 17 proc.
Liepos pramonės lūkesčių indeksas siekė 47,65 punkto – per mėnesį jis pakilo 0,13 punkto, tačiau liko žemiau neutralios 50 punktų ribos. Konfederacija tai vertino kaip bent laikiną stabilizaciją po keturis mėnesius trukusio nuotaikų blogėjimo.
Optimistiškiausios nuotaikos fiksuotos kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje. Silpniausios jos išliko chemikalų ir chemijos produktų sektoriuje, kuriame indeksas per mėnesį smuko 6,6 punkto.
Įmonėms teks investuoti ir ieškoti naujų rinkų
D. Lasionis pagrindinėmis antrojo pusmečio rizikomis vadino geopolitinius konfliktus, naftos, kuro ir žaliavų kainų svyravimus, Kinijos konkurenciją bei vangų Europos augimą. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas daugiau optimizmo matė elektronikoje, su ja susijusiose tiekimo grandinėse ir gynybos srityje, o maisto pramonę išskyrė kaip stabiliai augančią.
Jo vertinimu, trumpuoju laikotarpiu daugiausia neapibrėžtumo dėl energijos išteklių patirs chemijos ir plastiko sektoriai. Liepą gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,1 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,4 proc.
LINPRA vadovas perspėjo, kad į našumą, technologijas, skaitmenizaciją, automatiką ir robotiką neinvestuojančios įmonės praras konkurencingumą. Jis taip pat pabrėžė kvalifikuotų darbuotojų ir švietimo sistemos svarbą bei būtinybę ieškoti naujų eksporto rinkų už Europos ribų.
V. Janulevičius siūlo augančią Europos gynybos paklausą paversti Lietuvos pramonės politikos dalimi, o viena priemonių laiko reinvestuojamo pelno neapmokestinimą.
