Chersono srities pietų Ukrainoje karinės administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Dmytro Butrijus spalio 6 dieną paragino Lietuvą supaprastinti priedangų įrengimo procedūras. Pasak jo, gyvenamuosiuose pastatuose priedangos turėtų būti privalomos, o Lietuva dar turi laiko pritaikyti savo teisės aktus, remdamasi Ukrainos karo patirtimi.
Ukraina biurokratines kliūtis turėjo įveikti jau per karą
D. Butrijus sakė, kad Ukraina taip pat susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis įrengdama ir tvarkydama priedangas, tačiau prasidėjus karui turėjo ieškoti būdų sprendimus priimti greičiau.
„Todėl šiandien tikrai, kiek įmanoma, supaprastinkite visą šią procedūrą ir atkreipkite dėmesį į tai, kad šios slėptuvės tikrai reikalingos. Jei tai gyvenamasis pastatas, ten būtinai turi būti slėptuvė“, – žurnalistams sakė Ukrainos pareigūnas.
Jo teigimu, Lietuva, atsižvelgdama į Ukrainos ir ypač Chersono srities patirtį, gali iš anksto pakeisti teisės aktus bei valstybinius statybos reikalavimus. D. Butrijus pabrėžė, kad priedanga nebūtinai turi būti atskiras specialios paskirties statinys – ja gali tapti ir tinkamai įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Žmonių apsaugai galima pritaikyti ir rūsius, tačiau jie turėtų būti sutvirtinti, aprūpinti elektra, ryšiu bei vandeniu. Priedanga turi leisti žmonėms autonomiškai išbūti bent 48 valandas.
Šie siūlymai pristatyti Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Priedangos: Ukrainos patirtis ir Lietuvos sprendimai“. Joje daugiausia dėmesio skirta Chersono srities, beveik ketverius metus gyvenančios nuolatinių Rusijos apšaudymų ir dronų atakų sąlygomis, patirčiai.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigė, kad patikimos priedangos regione tapo žmonių išlikimo klausimu.
Lietuva svarsto plėsti modulinių priedangų tinklą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pareiškė, kad gyventojų apsaugos sprendimus būtina priimti dar iki realios grėsmės. Anot jo, nesimokyti iš Ukrainos patirties būtų „turbūt nusikalstama“.
Ukrainos delegacija konferencijoje pristatė praktikoje pasiteisinusias modulines apsaugines priedangas. R. Požėla pritarė jų plėtrai Lietuvoje ir atkreipė dėmesį į skirtingas Lietuvos bei Ukrainos didmiesčių galimybes.
Kyjivo ir Charkivo gyventojai per oro pavojų gali slėptis metro sistemose, tačiau Vilnius ir Kaunas tokios požeminės infrastruktūros neturi. Dėl to, pasak PAGD vadovo, Lietuvai būtina ieškoti kitų gyventojų apsaugos sprendimų.
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė nurodė, kad priedangoms modernizuoti Lietuvoje jau skirta apie 30 mln. eurų. Savivaldybės darbus vykdys maždaug 800 objektų: įrengs papildomus evakuacinius išėjimus, stiprins konstrukcijas ir pritaikys įėjimus specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Vis dėlto daliai savivaldybių, ypač prie ugdymo įstaigų, trūksta požeminės infrastruktūros. Tokiose vietose, viceministrės teigimu, galėtų būti statomos Ukrainoje paplitusios modulinės priedangos.
Viena panaši priedanga jau įrengta Kauno rajone. Vidaus reikalų ministerija ketina skatinti savivaldybes tokius sprendimus taikyti plačiau ir tikisi 2027 metais tam skirti finansavimą.
Savivaldybės kritikuoja procedūrų kainą
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis spalio 2 dieną tvirtino, kad ne mažiau kaip pusę priedangoms numatytų pinigų tenka skirti inventorizavimui, ekspertizėms, registravimui ir kitoms procedūroms.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas atsakė, kad procedūros bus kiek įmanoma paprastinamos, tačiau visiškai atsisakyti saugumo reikalavimų negalima. Netinkamai sutvirtinta priedanga, pasak ministro, grėsmės metu pati galėtų tapti mirtinai pavojinga.
Rugsėjo 18 dienos duomenimis, iš 2025–2026 metais Valstybės gynybos fondo priedangoms skirtų lėšų buvo panaudota 3,7 mln. eurų. Spalio 2 dieną ši suma buvo apvalinama iki 4 mln. eurų iš skirtų 30 mln. eurų.
Tuo metu Lietuvoje buvo registruotos 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln., arba 57 proc., šalies gyventojų. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2028 metų modernizuoti bent 1 000 priedangų.
Konferenciją organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su Seimu, PAGD, Lietuvos architektų rūmais ir viešąja įstaiga „Memorabilis“.
