Lietuvos kariuomenė iki lapkričio vidurio tęs pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokį sprendimą priėmė vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymu.
Apsauga pratęsta dėl galimų neteisėtų sienos kirtimų
Krašto apsaugos ministerija (KAM) spalio 16 dieną paskelbė, kad sustiprinta sienos apsauga pratęsiama prevenciniais tikslais. Vertinami galimi iš Kaliningrado srities bėgančių gyventojų srautai ir su jais susiję neteisėti sienos kirtimai.
R. Kaunas pažymėjo, kad beveik 275 kilometrus besitęsiančiame Lietuvos pasienyje su Rusija nėra tokio fizinio barjero, koks įrengtas prie sienos su Baltarusija.
Kariai kartu su VSAT pareigūnais patruliuoja pasienio užkardų teritorijose. Atsižvelgiant į poreikį, sienai saugoti gali būti pasitelkiami mobilieji patruliai, stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.
Lietuvos kariuomenės teigimu, ši pagalba skirta kasdienei sienos apsaugai ir viešajai tvarkai pasienio teritorijose užtikrinti bei institucijų bendradarbiavimui sustiprinti.
Pradinis karių darbo terminas baigėsi spalio 16-ąją
Kariai VSAT pradėjo padėti spalio 8 dieną. Pradiniame susitarime buvo numatyta, kad jie pasienyje dirbs iki spalio 16-osios.
Sienos apsaugai planuota skirti iki 100 karių – maždaug kuopos dydžio vienetą. M. Katelynas anksčiau aiškino, kad faktinis jų skaičius gali siekti 60, 80 arba 100, priklausomai nuo VSAT vietoje nustatomų poreikių.
Vidaus reikalų ministras dėl pagalbos pratęsimo į R. Kauną kreipėsi spalio 13 dieną. Iš pradžių jis viešai tikėjosi, kad kariai pasienyje liks iki lapkričio pradžios, tačiau galutiniu sprendimu jų pagalba pratęsta iki lapkričio vidurio.
Sprendimą paskatino incidentas Latvijos pasienyje
Pirmą kartą šiame etape kariuomenės pagalbos paprašyta spalio 7 dieną, įvertinus bendrą regiono saugumo padėtį, signalus apie galimą mobilizaciją Rusijoje ir incidentą Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją ginkluoti ir kaukėti asmenys iš Baltarusijos mėgino į Latviją įvesti 20 migrantų. Jie grasino migrantus sustabdžiusiems kariams, o vėliau buvo apgadinta pasienio infrastruktūra.
M. Katelynas teigė, kad mobilizacijos vengiantys Rusijos gyventojai galėtų mėginti neteisėtai patekti į Lietuvą. Tačiau ministras kartu pabrėžė, kad padėtis Lietuvos pasienyje buvo rami, tiesioginės grėsmės nebuvo, todėl gyventojams nėra pagrindo nerimauti.
KAM taip pat nurodė, kad Lietuvos karinė žvalgyba Kaliningrado srityje nepastebėjo reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių.
