Lietuvos pėsčiųjų saugumo paslaptis – dėmesys net ir smulkmenoms

Vienas didžiausių Pietų Korėjos dienraščių „Dong-A Ilbo“ žurnalistas Joo Hyun-Woo atvyko į Lietuvą analizuoti, kaip per dešimtmetį pėsčiųjų žūčių mūsų šalyje pavyko sumažinti net 68 procentais. Jis domėjosi ne tik statistiniais duomenimis, bet ir praktiniais sprendimais, kurie padėjo pasiekti šį išskirtinį rezultatą.

Per 2014–2024 m. laikotarpį žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius sumažėjo nuo 267 iki 121. Ypač įspūdingai atrodo pėsčiųjų žūčių sumažėjimas – 68 procentais. Nors pėsčiųjų saugumas išlieka aktualia problema ir Pietų Korėjoje, kur 2024 m. žuvo 920 pėsčiųjų, didelė dalis jų – vyresni nei 65 metų, lietuviškas pavyzdys žadino susidomėjimą.

Susitikęs su susisiekimo ministru Juru Taminsku ir ministerijos atstovais, žurnalistas apžiūrėjo pertvarkytas pėsčiųjų perėjas Kauno apskrityje. Ministras J. Taminskas džiaugėsi, kad Lietuvos patirtis sulaukia tarptautinio dėmesio ir gali padėti išsaugoti gyvybes kitose šalyse. „Kartais net nesusimąstome, kad tai, kas mums jau tapo įprasta, kitai šaliai gali būti nauja ir naudinga patirtis“, – sakė ministras.

Kodėl Lietuva kartais atsisako „zebrų“?

Lietuvos požiūris į pėsčiųjų perėjas ir sprendimas atsisakyti kai kurių „zebrų“ ypač sudomino Pietų Korėjos žurnalistą. Paaiškėjo, kad vien tik linijos ant asfalto gali sudaryti klaidingą saugumo jausmą. Jei perėja įrengta netinkamoje vietoje, esant prastam matomumui ar dideliam automobilių greičiui, pirmumo teisė dar negarantuoja pėsčiojo saugumo.

2018 m. atliktas valstybinės reikšmės kelių perėjų vertinimas parodė, kad net 88 proc. neatitiko saugumo reikalavimų. Tai paskatino nuoseklią pertvarką: įrengiamos saugumo salelės, kryptinis apšvietimas, mažinamas greitis, o kai kurios perėjos perkeliamos ar net panaikinamos, jei negalima užtikrinti tinkamų sąlygų.

2022 m. rekonstruotos 216 perėjų per 2023–2024 m. nepasižymėjo nė vienu eismo įvykiu su žuvusiaisiais ar sužeistaisiais, nors anksčiau tokių būta. Įspūdį žurnalistui paliko ne tik pačios priemonės, bet ir tai, kad Lietuva turi bendrus saugumo reikalavimus ir sistemingai pertvarko perėjas.

Nuo „zebrų“ iki „elnių“ – panašūs iššūkiai abiejose šalyse

Joo Hyun-Woo pasidalijo, kad Pietų Korėjoje neatsargūs paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojai vadinami „elniais“ dėl nenuspėjamo elgesio. Panaši problema aktuali ir Lietuvoje: šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, iš jų 94 nepilnamečiai.

Mažas atšvaitas – didelis atradimas Pietų Korėjai

Ypač didelį susidomėjimą žurnalistui sukėlė Lietuvoje populiarinama pėsčiųjų apranga su atšvaitais. Nors Pietų Korėjoje ši praktika nėra paplitusi, Lietuvos policijos iniciatyva dalinti mokiniams atšvaitus-apyrankes ir liemenes, mokant juos būti matomiems tamsoje, paliko didelį įspūdį. Žurnalistas teigė norintis šią patirtį pristatyti savo šalies skaitytojams.

Saugumas – niekada nesibaigiantis darbas

Susitikimo metu ministras J. Taminskas pristatė Lietuvos ambicingą tikslą „Vizija 0“, siekiant visiškai nutraukti žūtis keliuose. Planuojama iki 2028 m. pabaigos pertvarkyti 500 perėjų. Tačiau, kaip pabrėžė ministras, darbas nesibaigs ir pasiekus šį tikslą – nuolat atsiras naujų iššūkių, keisis technologijos ir eismo įpročiai.

Nors Lietuvoje pasiekta reikšminga pažanga, pavyzdžiui, 2025 m. keliuose žuvo 39 pėstieji, iš jų 10 – perėjose, o 2026 m. iki lapkričio 16 d. žuvo 23 pėstieji, iš jų keturi – perėjose, nuolat ieškoma būdų, kaip Lietuvos kelius padaryti dar saugesnius.

Ilgai trukusi kelionė iš Pietų Korėjos primena, kad kartais vertingiausios pamokos slypi ne naujausiose technologijose, o paprastuose, bet nuosekliai taikomuose sprendimuose, galinčiuose išgelbėti gyvybę.