Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad paslaugų teikėjų duomenys programų pirkimų ataskaitose iš pradžių nebuvo skelbiami ir dėl galimų pačių teikėjų pretenzijų. Ji tai pareiškė rugsėjo 23 dieną, praėjus dienai po to, kai LRT taryba pripažino ją netinkamai vykdžius pareigas.
Duomenis paskelbė po prokuratūros ir tarybos nurodymų
Generalinė prokuratūra birželio 19 dieną nustatė, kad LRT 2025 metų programų pirkimų, vykdytų neskelbiamos apklausos būdu, ataskaitoje neatskleidė paslaugas teikusių fizinių asmenų duomenų. Visiems tokiems pirkimams transliuotojas pateikė vieną bendrą neviešinimo paaiškinimą.
Prokuratūros vertinimu, LRT visų fizinių asmenų vardus ir pavardes nusprendė nuslėpti neįvertinusi individualių kiekvieno pirkimo aplinkybių bei skaidrumo ir tiekėjų teisių pusiausvyros. Prokuroras nurodė kiekvieną pirkimą įvertinti atskirai ir paskelbti patikslintą ataskaitą.
Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją pašalinti pažeidimus ir paaiškinti jų priežastis. M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, po prokuratūros sprendimo ir tarybos nurodymo nekurti papildomų taisyklių administracijai neliko kitos išeities, kaip tik paskelbti visus duomenis.
Liepos pabaigoje LRT paviešino patikslintą 2025 metų ataskaitą, kurioje nurodė žmones ir įmones, iš kurių neskelbiamos apklausos būdu pirko turinio kūrimo paslaugas.
Taryba skyrė įspėjimą ir neatmetė atleidimo
Rugsėjo 22 dieną LRT taryba pripažino generalinę direktorę netinkamai vykdžius pareigas, tačiau pažeidimo nelaikė šiurkščiu ir skyrė jai įspėjimą.
Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas įspėjimą palygino su „geltonąja kortele“. Pasak jo, jeigu per artimiausius 12 mėnesių būtų nustatytas dar vienas panašus darbo pareigų pažeidimas, taryba svarstytų M. Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimą.
M. Jurkynas neatskleidė, kiek tarybos narių balsavo už nutarimą. Jis aiškino, kad balsų skaičius įrašytas neviešame posėdžio protokole.
Seimas birželio 2 dieną priėmė LRT įstatymo pataisas, pagal kurias generalinis direktorius prieš kadencijos pabaigą gali būti atleistas ne mažesne kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma, jeigu nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nors dauguma pataisų įsigalios vėliau, naujoji vadovo atleidimo tvarka pradėjo galioti iš karto po teisės akto pasirašymo.
Keturi tarybos nariai atsisakė balsuoti
Tarybos narys Deimantas Jastramskis nurodė, kad posėdyje fiziškai dalyvavo 11 narių, o dar viena narė savo balsą pateikė iš anksto. Biuletenių neėmė ir balsavime nedalyvavo D. Jastramskis, Daiva Daugirdienė, Vita Akstinaitė bei Dainius Žvirdauskas.
Pasak D. Jastramskio, ketvertas nepritarė nutarimo formuluotei, nes joje įžvelgė prieštaravimų LRT įstatymui ir Darbo kodeksui, teksto logikos trūkumų bei neaiškią dokumento autorystę.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tarybos sprendimą pavadino psichologiniu spaudimu, mėginimu padaryti ją paklusnią ir tiesti kelią jos atleidimui. Direktorė dar nenusprendė, ar kreipsis į teismą.
Jos advokatas Tomas Bagdanskis teigė, kad galimas skundas galėtų būti grindžiamas įspėjimo poveikiu vadovės reputacijai. Jis taip pat tvirtino, kad prokuratūros išvada savaime neįrodo asmeninės generalinės direktorės atsakomybės, nes sprendžiant neviešinti duomenų dalyvavo ir pati LRT taryba. Advokatas taip pat kėlė klausimą, ar taryba nepraleido darbo teisėje numatyto vieno mėnesio termino pažeidimui konstatuoti.
M. Jurkynas atsakė, kad prokuratūrai nustačius pažeidimus taryba turėjo įvardyti už juos atsakingą asmenį. Anot jo, ankstesnis pačios tarybos vaidmuo palaikant duomenų neviešinimą po svarstymų nebuvo pripažintas esminiu.
