Mažėja antibiotikų vartojimas, tačiau kelia susirūpinimą jų skyrimas

Lietuvoje pastebimai mažėja antibiotikų vartojimas, tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikta analizė atskleidžia, jog dalis šių vaistų vis dar išrašoma nesilaikant nustatytų kompensavimo sąlygų. Per metus elektroniniuose receptuose išrašytų antibiotikų vartojimas, lyginant tūkstančiui gyventojų per dieną, sumažėjo daugiau nei 14 proc. Nepaisant šio teigiamo pokyčio, gydymo įstaigoms dar yra daug erdvės racionaliau skirti antibiotikus.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga VLK primena, kad šie vaistai turėtų būti vartojami tik tada, kai jų būtinybė yra akivaizdi. Netinkamas ir perteklinis antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumą, dėl ko ilgainiui jie gali tapti mažiau veiksmingi gydant infekcijas.

„Mažėjantis antibiotikų vartojimas yra teigiamas ženklas, tačiau svarbu vertinti ne tik jų kiekį, bet ir skyrimo pagrįstumą. Mūsų atlikta analizė padeda identifikuoti problemas ir kryptingai siekti pokyčių,“ – teigia VLK Vaistų suvartojimo stebėsenos skyriaus vedėja Lina Škiudaitė.

Neatitikimų mažėja, bet problema išlieka

VLK analizavo, ar kompensuojamieji antibiotikai išrašomi atitinkamoms ligoms, kaip numatyta galiojančiomis sąlygomis. Rezultatai rodo pagerėjimą: 2025 m., palyginti su 2024 m., visoje Lietuvoje reikalavimų neatitinkančių receptų dalis sumažėjo apie 9–13 proc. Didžiausi pokyčiai pastebėti Kauno regione, kur tokių receptų dalis krito nuo 33,6 iki 21 proc.

Tačiau kai kurių antibiotikų skyrimas ir toliau kelia klausimų. Pernai daugiau nei pusė cefadroksilio, sulfametoksazolio ir trimetoprimo receptų neatitiko kompensuojamųjų vaistų A sąraše nustatytų indikacijų. Azitromicino atveju tokių receptų dalis siekė beveik 50 proc.

Analizė taip pat išryškino dažniausias neatitikimų priežastis. Daugiau nei du trečdaliai nustatytų neatitikimų buvo susiję su nepatikslintomis ūminėmis kvėpavimo takų ligomis – tonzilitu, bronchitu, faringitu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Šias ligas dažnai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Vien nepatikslinto ūminio tonzilito atveju tokių receptų užfiksuota per 20 tūkst., ūminio bronchito – apie 13,5 tūkst., faringito – beveik 10,7 tūkst. Tai rodo, kad ypač daug dėmesio racionaliam antibiotikų skyrimui reikėtų skirti būtent šių susirgimų atvejais.

Siekiant palengvinti gydytojų sprendimus dėl antibiotikų skyrimo, šeimos gydytojai turi galimybę atlikti tyrimus, finansuojamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai apima greituosius virusų ir streptokoko testus, mikrobiologinius pasėlius ir kitus reikalingus tyrimus, pavyzdžiui, A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno testą ar rotaviruso, adenoviruso, noroviruso antigenų testus. Šie tyrimai padeda išvengti nepagrįsto antibiotikų vartojimo virusinių ligų metu, mažina atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką ir užtikrina, kad antibiotikai būtų skiriami tik tada, kai jų iš tiesų reikia.

Gydymo įstaigas skatins skirti antibiotikus racionaliau

Nuo 2027 m. VLK siūlo įvesti naują gydymo rezultatų rodiklį „antibakterinių vaistų vartojimo mažinimas“, kuris būtų taikomas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms. Joms ketinama finansiškai skatinti už geresnius antibiotikų vartojimo mažinimo rezultatus.

Šiuo metu Lietuvos antibiotikų vartojimo rodiklis, apskaičiuotas pagal e. receptų duomenis, siekia 9,53 nustatytos paros dozės tūkstančiui gyventojų per dieną. Nuo kitų metų siūloma siekti rodiklio, mažesnio nei 9,4. Jau dabar siūlomą 2027 m. tikslą pasiekia 163 šalies gydymo įstaigos.

„Tikslas nėra antibiotikų neskirti. Jie yra būtini gydant bakterines infekcijas. Tačiau šie vaistai turėtų būti vartojami atsakingai. Tai svarbu ir pacientui, ir tam, kad antibiotikai neprarastų veiksmingumo ateityje,“ – pabrėžia L. Škiudaitė.