Artėjant didžiosioms metų šventėms, kiekvieną gruodį darbuotojams ir darbdaviams kyla tie patys praktiniai klausimai: ar gruodžio 24-oji (Kūčios) yra oficiali nedarbo diena, ar gruodžio 31-ąją (Naujųjų metų išvakarėse) darbo laikas yra trumpinamas ir kaip skaičiuojamas atlyginimas tiems, kurie šiomis dienomis vis tiek privalo dirbti? Nors kalendoriuje šios dienos neretai suvokiamos kaip šventinis laikotarpis, teisiškai jų statusas Lietuvoje skiriasi iš esmės.
Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK), darbuotojų apklausų duomenimis bei Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktika, darbas prieššventinėmis ir šventinėmis dienomis yra griežtai reglamentuotas. Šiame straipsnyje detaliai paaiškiname gruodžio 24-osios ir gruodžio 31-osios teisinį statusą, pateikiame statistiką apie Lietuvos gyventojų darbo įpročius per šventes bei tikslius apmokėjimo skaičiavimus.
1. Teisinis statusas: kuo skiriasi gruodžio 24-oji ir gruodžio 31-oji?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnį, kuriame išvardytos visos šalyje galiojančios švenčių dienos, gruodžio 24-oji ir gruodžio 31-oji turi visiškai skirtingą reglamentavimą:
-
Gruodžio 24-oji (Kūčios) – oficiali šventinė nedarbo diena. Lietuvoje Kūčios į švenčių dienų sąrašą buvo įtrauktos dar 2010 metais. Tai reiškia, kad visiems pagal įprastą penkių darbo dienų savaitės grafiką dirbantiems gyventojams gruodžio 24-oji yra laisva, poilsiui skirta diena.
-
Gruodžio 31-oji (Naujųjų metų išvakarės) – įprasta darbo diena, tačiau trumpinama 1 valanda. Gruodžio 31-oji nėra valstybinė šventė – šventinė diena yra tik sausio 1-oji (Naujųjų metų diena). Visgi pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį, švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus darbuotojus, dirbančius sutrumpintą darbo laiką (pavyzdžiui, nepilnamečius, pedagogus ar tam tikrų profesijų atstovus, kuriems jau taikoma trumpesnė nei 40 valandų darbo savaitė).
Ši taisyklė galioja ne tik gruodžio 31-ajai, bet ir bet kuriai kitai darbo dienai prieš valstybinę šventę (pavyzdžiui, gruodžio 23-ajai, jei ji išpuola darbo dieną prieš Kūčias).
2. Statistika: kiek Lietuvos gyventojų dirba Kūčių ir Naujųjų metų išvakarėse?
Nors didžioji dalis biurų, valstybės institucijų ir mokymo įstaigų per šventes užveria duris, tam tikri ekonomikos sektoriai negali sustoti nė minutei. Darbo rinkos portalų bei verslo asociacijų kasmet atliekamos apklausos atskleidžia ryškias tendencijas:
| Rodiklis / Darbuotojų grupė | Procentinė dalis / Statistika |
| Darbuotojai, nedirbantys per Kūčias (gruodžio 24 d.) | ~82–85 % visų dirbančiųjų |
| Darbuotojai, dirbantys per Kūčias pagal slenkantį grafiką | ~15–18 % (prekyba, medicina, transportas, energetika, apsauga) |
| Darbuotojai, dirbantys gruodžio 31-ąją (įprastą darbo dieną) | ~65–70 % (dalies įmonių darbuotojai ima atostogas) |
| Darbdaviai, suteikiantys papildomą laisvą pusdienį ar dieną gruodžio 31 d. | ~22–28 % privataus sektoriaus įmonių |
| Įmonės, gruodžio mėnesį skiriančios šventines premijas ar dovanas | ~55–62 % apklaustų Lietuvos darbdavių |
Statistika rodo, kad maždaug kas šeštas dirbantis Lietuvos gyventojas bent vieną iš žiemos švenčių (Kūčias, Kalėdas ar Naujuosius metus) praleidžia darbo vietoje. Didžiausias krūvis šiuo laikotarpiu tenka gydymo įstaigų personalui, policijos, priešgaisrinės apsaugos pareigūnams, prekybos centrų darbuotojams, viešojo maitinimo bei apgyvendinimo sektoriui, taip pat energetikos ir komunikacijų specialistams.
Pastaraisiais metais ryškėja dar viena tendencija – vis daugiau privataus sektoriaus įmonių (ypač IT, finansų, paslaugų centruose) gruodžio 31-ąją vidaus tvarkos taisyklėmis paskelbia laisva arba nuotoline diena kaip papildomą motyvacinę naudą darbuotojams, nors įstatymas jų to daryti neįpareigoja.
3. Kaip apmokamas darbas per Kūčias ir gruodžio 31-ąją?
Darbo užmokesčio skaičiavimas gruodžio 24-ąją ir gruodžio 31-ąją skiriasi iš esmės. Darbuotojams svarbu žinoti savo teises, kad galėtų pasitikrinti, ar buhalterija teisingai apskaičiavo atlyginimą.
Darbas gruodžio 24-ąją (Kūčias)
Kadangi Kūčios yra oficiali šventinė diena, pagal Darbo kodekso 144 straipsnį:
-
Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas (2x) darbuotojo darbo užmokestis.
-
Jeigu darbuotojas per Kūčias dirba viršvalandžius arba naktį (nuo 22 val. iki 6 val.), tarifas kyla dar labiau – mokamas ne mažesnis kaip pusketvirto (2,5x) darbuotojo darbo užmokesčio dydis.
-
Darbuotojo prašymu, už darbą švenčių dieną mokamas dvigubas tarifas gali būti pakeistas į papildomą mokamą poilsio laiką, pridedamą prie kasmetinių atostogų (tokiu atveju už pačią šventinę dieną sumokamas viengubas atlyginimas, o laisva diena apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu).
Darbas gruodžio 31-ąją (Naujųjų metų išvakarėse)
Gruodžio 31-oji yra prieššventinė darbo diena, todėl galioja šios apmokėjimo taisyklės:
-
Už šią dieną mokamas įprastas (viengubas) darbo užmokestis, tačiau darbuotojas turi dirbti 1 valanda trumpiau, išlaikant visos darbo dienos atlyginimą.
-
Jeigu dėl gamybos ar paslaugų teikimo specifikos darbdavys negali sutrumpinti darbo dienos 1 valanda (pavyzdžiui, pamaininiame darbe), ta viena valanda, kuria darbas nebuvo sutrumpintas, yra laikoma viršvalandiniu darbu ir už ją privalo būti apmokama ne mažiau kaip 1,5 karto didesniu tarifu.
-
Jeigu darbuotojo pamaina tęsiasi po vidurnakčio (t. y. pereina į sausio 1-ąją), už valandas, dirbtas nuo 00:00 val. sausio 1 d., jau privalo būti mokamas šventinis (dvigubas) tarifas, o jei tai dar ir nakties laikas (iki 6:00 val. ryto) – taikomas atitinkamas padidintas naktinio šventinio darbo tarifas.
4. Kalendorinių sutapimų įtaka: kas nutinka, kai šventės sutampa su savaitgaliais?
Lietuvoje galioja tvarka, kad švenčių dienos, sutampančios su šeštadieniu ar sekmadieniu, į kitas darbo dienas nėra perkeliamos (išskyrus tam tikras atskiras išimtis, susijusias su Tėvo ir Motinos dienomis, kurios visada minimos sekmadieniais).
Tai reiškia:
-
Jei gruodžio 24-oji išpuola šeštadienį arba sekmadienį, penkias darbo dienas per savaitę dirbantys gyventojai papildomos laisvos dienos pirmadienį negauna, tačiau gruodžio 23-ioji (penktadienis) vis tiek yra sutrumpinama 1 valanda, nes ji eina tiesiai prieš šventinę dieną.
-
Jei gruodžio 31-oji išpuola šeštadienį ar sekmadienį, penkių darbo dienų grafiką turintiems darbuotojams penktadienis (gruodžio 30 d.) nėra trumpinamas, nes tarp penktadienio ir šventinės sausio 1-osios yra įsiterpęs savaitgalis (nebent sausio 1-oji yra sekmadienis – tuomet gruodžio 30-oji nėra prieššventinė diena).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
1. Ar darbuotojas, dirbantis 0,5 etato (pavyzdžiui, po 4 valandas per dieną), taip pat turi teisę į 1 valanda trumpesnę darbo dieną gruodžio 31-ąją? Taip. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) išaiškina, kad nuostata dėl darbo dienos sutrumpinimo 1 valanda prieš šventinę dieną taikoma ir ne visą darbo laiką dirbantiems asmenims, nebent jiems įstatymu nustatytas sutrumpintas darbo laikas (pvz., pedagogams, medikams, nepilnamečiams). Vadinasi, jei žmogus dirba po 4 valandas per dieną, gruodžio 31-ąją jis dirba 3 valandas, tačiau gauna atlyginimą už visas 4 valandas.
2. Ar galima atsisakyti dirbti per Kūčias (gruodžio 24 d.), jei darbdavys liepia ateiti į darbą? Pagal Darbo kodeksą, skirti dirbti švenčių dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą (slenkantį grafiką) arba kai darbas būtinas visuomenei (ligoninės, tarnybos, nenutrūkstama gamyba). Jei dirbate įprastu 5 darbo dienų grafiku biure, darbdavys negali vienašališkai priversti jūsų dirbti gruodžio 24-ąją be jūsų rašytinio sutikimo.
3. Ar į kasmetinių atostogų trukmę įskaičiuojama gruodžio 24-oji ir sausio 1-oji? Ne. Pagal Darbo kodeksą, valstybinės švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Tai reiškia, kad jei pasiimate atostogas gruodžio pabaigoje, gruodžio 24, 25, 26 ir sausio 1 dienos „nesudegina“ jūsų atostogų dienų – jūsų poilsis automatiškai pailgėja šiomis šventinėmis dienomis.













