Medicininė reabilitacija: kada ir kaip ją gauti, kai liga ar trauma sutrikdo kasdienybę

Medicininė reabilitacija dažnai siejama tik su sveikimu po sunkių operacijų ar traumų, tačiau jos poreikis gali kilti ir dėl kur kas dažnesnių priežasčių. Ji skiriama ne tik po sudėtingų atvejų, bet ir po lengvesnių traumų, lėtinių ligų paūmėjimų ar kitų susirgimų, jei išlieka funkcijos sutrikimai, trukdantys grįžti prie įprastos veiklos.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja Romantė Aleknavičienė pabrėžia, kad reabilitacijos poreikį nulemia ne tik diagnozė, bet ir tai, kaip liga ar trauma paveikė žmogaus gebėjimą atlikti kasdienius veiksmus. „Žmogus gali būti baigęs pagrindinį gydymą, bet vis dar jausti skausmą, sunkiau judėti ar negalėti grįžti prie įprastos veiklos. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju dėl pradinės medicininės reabilitacijos“, – teigia gydytoja.

Pradinė medicininė reabilitacija yra pirmasis reabilitacinio gydymo etapas. Ji gali būti teikiama ambulatoriškai, kai pacientas atvyksta procedūroms, arba stacionare, dar jam gydantis ligoninėje. Pavyzdžiui, reabilitacijos gali prireikti pasitempus čiurnos raiščius, paūmėjus lėtiniam artritui, kai sąnarį skauda ir tampa sunkiau judėti, arba persirgus plaučių uždegimu, jei išlieka funkcijų sutrikimų.

Jei šeimos ar gydytojas specialistas nustato, kad dėl ligos ar traumos sutriko paciento funkcijos, jis siunčiamas FMR gydytojo konsultacijai. Šis, įvertinęs paciento nusiskundimus, ligos eigą ir jau taikytą gydymą, sprendžia dėl reabilitacijos poreikio ir procedūrų. Pradinės reabilitacijos metu gali būti skiriama kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija ir gydomasis masažas. Šios paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Vieno pradinės ambulatorinės reabilitacijos kurso metu gali būti skiriama iki 25 procedūrų, iš kurių bent 10 turi būti individualios. Nors gydymas gali trukti ilgiau, jei pacientas dirba, procedūrų skaičius ir jų išdėstymas priklauso nuo būklės ir gydymo plano. Suaugusiam pacientui per kalendorinius metus gali būti skiriami iki dviejų PSDF lėšomis apmokamų pradinės ambulatorinės reabilitacijos kursų, jei tam yra medicininių indikacijų.

Gavęs siuntimą, pacientas gali pats pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus konsultuojamas ir atliks procedūras. Įstaiga nebūtinai turi būti gyvenamajame mieste, tačiau privalo teikti reikiamas PSDF apmokamas paslaugas. Gavus siuntimą FMR gydytojo konsultacijai, būtina užsiregistruoti per 60 kalendorinių dienų, o paskirtą reabilitaciją paprastai reikia pradėti per du mėnesius nuo siuntimo išrašymo.

Jei pradinės reabilitacijos nepakanka, FMR gydytojas gali skirti ambulatorinę arba stacionarinę reabilitaciją, priklausomai nuo paciento būklės ir medicininių indikacijų. Gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia – neatmesti reabilitacijos galimybės, net jei liga ar trauma neatrodo sunki. Jei po įprasto gydymo vis dar sunku vaikščioti, judinti ranką ar atlikti kasdienius darbus, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.