Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pažadėjo, kad bus peržiūrėtos kompleksinės pagalbos priemonės negalią turintiems žmonėms – parama turėtų tapti tikslinė, o paslaugos individualizuotos. Tai ji pareiškė antradienį, rugpjūčio 18 d., per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Ministrė sako, kad parama turi augti kartu su atlyginimais
„Dėl to yra peržiūrima parama, kad ji būtų tikslinė, kad ji augtų taip, kaip auga mūsų ekonomika, mūsų atlyginimai, ko nebuvo padaryta. Mes peržiūrime kompleksines paslaugas“, – susitikime su konservatoriais sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, iki šiol pagalba buvo skiriama pernelyg vienodai. „Šiandien turėjome visiems vienodus algoritmus. Norime ateiti su naujais pokyčiais, kad paslaugos būtų individualizuotos, kad žmogus gautų tai, ko jam reikia, o ne taip, kad valstybė gali pasiūlyti tą ir ne kitą daugiau. Galbūt žmogui reikia visiškai kitų dalykų“, – teigė ministrė.
Ji tvirtino, kad pokyčiai „tikrai šiais metais jau ateis“ – tai yra dar 2026-aisiais.
I. Ruginienė į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją grįžo šią vasarą, prieš tai beveik metus, nuo 2025-ųjų rugsėjo, dirbusi premjere. Vyriausybei pasikeitus, jos vadovu tapo socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, o ministrės poste I. Ruginienę buvo pakeitusi Jūratė Zailskienė, kurios kadencija baigėsi su Vyriausybės pertvarka.
Ką reiškia kompleksinės paslaugos
Negalios reformoje kompleksinės paslaugos reiškia, kad nustačius negalią žmogui skiriamas atvejo vadybininkas. Jis parengia suderintų paslaugų ir pagalbos planą keliose gyvenimo srityse pagal individualius asmens poreikius.
Reforma keičia iki šiol taikytą modelį, kuriame negalios vertinimas 90 proc. rėmėsi medicininiais kriterijais: pirmajame etape jų svoris mažinamas iki 60 proc., vėliau – iki 50 ir 40 proc. Vietoje darbingumo procentų ar specialiųjų poreikių lygių tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus žmonėms nustatomas „dalyvumo lygis“, o paslaugas ir išmokas administruoja nauja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, veikianti vieno langelio principu.
Nuo šių metų sausio 1 d. panaikintas paslaugų skirstymas į pagrindines ir papildomas – kiekvienas asmuo turi gauti bent dvi individualiai parinktas paslaugas. Taip pat panaikintas ankstesnis trejų metų teikimo terminas, paslaugų trukmė tapo neribota.
Pokyčiai liečia daugiau nei 220 tūkst. gyventojų
Reforma paliečia daugiau nei 220 tūkst. negalią turinčių Lietuvos gyventojų, o reikiamą pagalbą kasmet turėtų gauti per 65 tūkst. žmonių. Ministerijos tikslai numato, kad iki 2030 m. socialinės įtraukties paslaugomis naudosis 42 proc. negalią turinčių asmenų – 2021 m. jų buvo 34 proc., – o šių žmonių užimtumas sieks 47 proc.
Šiuo metu tik 3,4 proc. viešosios informacijos yra prieinama negalią turintiems žmonėms. Reforma įpareigoja informaciją nemokamai teikti asmens pasirinktu prieinamu formatu.
Kiek išmokos siekia šiemet
2026 m. tikslinių kompensacijų bazė padidinta 5,3 proc., o individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bazinis dydis siekia 219 eurų. Pačios individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos šiemet siekia 569,40 euro (I lygis), 240,90 euro (III lygis) ir 131,40 euro (IV lygis).
Šalpos pensijų bazė šiemet padidėjo nuo 248 iki 261 euro, o vidutinė socialinio draudimo negalios pensija turėtų pasiekti apie 500 eurų – vidutiniškai 50 eurų daugiau nei anksčiau. Nuo sausio 1 d. valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 221 iki 233 eurų per mėnesį, o bazinė socialinė išmoka – nuo 70 iki 74 eurų, todėl didėja ir nuo jų skaičiuojamos pašalpos.
Kartu rengiant šių metų biudžetą buvo įvardytas apie 56 mln. eurų trūkumas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms ir 5,66 mln. eurų trūkumas negalią turinčių žmonių užimtumo priemonėms.
