Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas lapkričio 4 dieną Berlyne pasirašė bendrą deklaraciją dėl strateginio bendradarbiavimo gynybos srityje. Dokumentas nustato ilgalaikes abiejų valstybių partnerystės kryptis, apimančias oro gynybą, apsaugą nuo bepiločių orlaivių, bendras pratybas, karinį mobilumą ir glaudesnę ginkluotųjų pajėgų integraciją.
Šalys stiprins oro gynybą ir apsaugą nuo dronų
Deklaracija pasirašyta antrąją 25-osios Berlyno saugumo konferencijos dieną. Lapkričio 3–4 dienomis vykusioje konferencijoje Lietuva buvo oficiali šalis partnerė.
R. Kaunas susitarimą pavadino istoriniu ir teigė, kad Vokietijos brigada lieka Lietuvos bei Vokietijos partnerystės ašimi. Pasak ministro, deklaracija praktiškai turėtų reikšti daugiau dabartinius poreikius atitinkančių pajėgumų Lietuvoje, daugiau bendrų pratybų ir spartesnes karinio mobilumo procedūras.
Vienais svarbiausių prioritetų dokumente įvardyti oro gynyba ir apsauga nuo bepiločių orlaivių. Abi šalys taip pat sieks glaudžiau integruoti savo ginkluotąsias pajėgas, didinti jų sąveikumą ir pasirengimą veikti kartu.
Planuojant būsimus gynybos įsigijimus bus stengiamasi rinktis sąveikius arba tarpusavyje pakeičiamus sprendimus. Lietuva ir Vokietija taip pat ieškos galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimo priemonėmis.
Bendri eksperimentai turėtų padėti diegti naujas technologijas. Glaudesnis bendradarbiavimas numatytas logistikos, karinio mobilumo ir medicininės paramos srityse.
Vokietijos teritorinės gynybos pajėgos stiprins ryšius su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir Lietuvos šaulių sąjunga. Numatyta reguliariai keistis patirtimi ir žiniomis.
Partnerystė taip pat bus plečiama karinės žvalgybos, elektroninės kovos, karinės ir dvejopo naudojimo infrastruktūros, kosmoso saugumo, kibernetinių bei hibridinių grėsmių, strateginės komunikacijos ir informacinių atakų srityse. Deklaracijoje nustatytos politinės kryptys bus įgyvendinamos pagal atskirą veiksmų planą.
B. Pistoriusas, pristatydamas Vokietijos poziciją, pabrėžė principą „be saugumo nėra laisvės“ ir patikino, kad jo šalis tvirtai remia Lietuvą NATO rytiniame flange.
Vokietijos brigada visą pajėgumą turi pasiekti 2027 metais
Lietuva oficialiai patvirtino Vokietijai, kad visa pagrindinė brigadai priimti reikalinga infrastruktūra bus parengta iki 2027 metų pabaigos. R. Kauno teigimu, pirmasis Rūdninkų karinio miestelio statybų etapas baigiamas anksčiau, nei planuota, o antrojo etapo darbai jau įsibėgėjo.
Iki 2027 metų pabaigos Vokietijos brigada Lietuvoje turėtų pasiekti visišką operacinį pajėgumą. Joje tarnaus ir dirbs apie 5 tūkst. karių bei civilių, o Vokietijos kariuomenė šį terminą tebelaiko realistišku.
Brigados dislokavimo Lietuvoje gairės buvo pasirašytos 2023 metų gruodžio 18 dieną. Lietuvoje kuriamo junginio branduoliu tapusi Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada oficialiai suformuota 2025 metų balandžio 1 dieną.
