Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį pareiškė, kad svarstant 2027 metų valstybės biudžetą gali būti atidėtos kai kurios paramos šeimoms priemonės, o joms skirtos lėšos nukreiptos į labiau reikalingas sritis. Kurių konkrečiai priemonių būtų atsisakyta kitąmet ir kam tektų sutaupyti pinigai, jis neįvardijo.
Šeimos paketas apimtų keturias priemones
Vyriausybės pateiktam šeimos paketui 2027 metų biudžeto projekte iš viso numatyta 150 mln. eurų. Jį sudaro keturios priemonės.
Didžiausia suma – 61,35 mln. eurų – būtų skirta vaiko priežiūros ir užimtumo paslaugoms, įskaitant aukles, pailgintos dienos grupes ir stovyklas. Paramai būstui įsigyti bei papildomoms paskatoms regionuose numatyta 40 mln. eurų.
Dar 25 mln. eurų skirta didesnėms pensijų garantijoms vaikus auginusiems žmonėms, o 23,65 mln. eurų – vienkartiniam pradinuko krepšeliui.
„Dabar diskusijose sakome, kad gal vienas ar kitas elementas galėtų būti panaudotas vėliau, tas lėšas nukreipiant į labiau reikalingas sritis“, – „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
Gynyba išlieka svarbiausiu biudžeto prioritetu
Seimo pirmininkas svarbiausiu 2027 metų biudžeto prioritetu pavadino šalies gynybos stiprinimą ir įsipareigojimų sąjungininkams vykdymą. Tarp konkrečių užduočių jis paminėjo krašto apsaugos sistemos bei jos padalinių stiprinimą, Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados priėmimą ir JAV karių sugrįžimo užtikrinimą.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2027 metais sudarytų 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak J. Oleko, diskusijos Seime yra intensyvios, tačiau iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių metų biudžeto svarstymų. Seimo nariai ir parlamentiniai komitetai papildomų lėšų prašo sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai bei vidaus tarnyboms.
Pasiūlymus teikia ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijos atstovai. J. Olekas tvirtino, kad Finansų ministerija bei premjeras Mindaugas Sinkevičius į parlamentarų pastabas įsiklauso konstruktyviai.
Deficitas viršytų Mastrichto ribą
2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų. Palyginti su 2026 metais, pajamos didėtų 5,2 proc., o išlaidos – 1,3 proc.
Projektuojamas valdžios sektoriaus deficitas siekia 3,8 proc. BVP ir viršija Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą. Skola sudarytų 48,2 proc. BVP ir neviršytų 60 proc. ribos.
Prezidentūra tokį deficitą trumpuoju laikotarpiu vadino pagrįstu dėl saugumo grėsmių ir poreikio didinti gyventojų pajamas, tačiau pareikalavo iki 2029 metų grįžti prie 3 proc. ribos. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius nurodė, kad Finansų ministerija 2029 metais projektuoja 3,9 proc. BVP deficitą, todėl jam sumažinti žemiau Mastrichto ribos reikėtų maždaug 0,9 proc. BVP vertės priemonių.
Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1 dieną.
