Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį į situacijas, kai už valstybinės žemės sklypą anksčiau buvo sumokėta investiciniais čekiais ar kitomis lėšomis, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tokiu atveju mirus asmeniui (mokėtojui), jo įpėdiniams kyla klausimas, ar paveldėtos įmokos reiškia ir žemės sklypo paveldėjimą.
NŽT pabrėžia, kad paveldėjus su mokėjimu susijusias turtines teises, asmuo automatiškai netampa žemės sklypo savininku. Norint įsigyti žemės sklypą nuosavybėn, būtina turėti žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Vien faktas, kad už valstybinės žemės sklypą buvo sumokėta, bet sutartis nebuvo sudaryta, nuosavybės teisės į žemę nesukuria.
Pageidaujantis įsigyti tokį žemės sklypą paveldėtojas turi kreiptis į NŽT dėl jo pirkimo. Prašymai dėl valstybinės žemės teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
Tarnyba kiekvienu atveju vertina, kas turi teisę pirkti valstybinės žemės sklypą, ar jis gali būti parduodamas be aukciono ir ar anksčiau sumokėtos įmokos gali būti įskaitytos sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.
Svarbu ne tik tai, kas sumokėjo už žemę
Vertinant galimybę įsigyti valstybinės žemės sklypą, svarbios visos konkretaus atvejo aplinkybės. Jei kalbama apie kitos paskirties valstybinę žemę, užstatytą gyvenamuoju namu ar kitais statiniais, teisė pirkti tokią žemę be aukciono siejama ne tik su tuo, kas ir kada už ją sumokėjo.
Pagal Žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir yra būtini šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį, laikantis kitų įstatyme nustatytų sąlygų.
Todėl vien dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo paveldėjo už sklypą sumokėtas įmokas ar teisę jas įskaityti, savaime nesuteikia teisės įsigyti konkretų valstybinės žemės sklypą.
Įmokų paveldėjimas ir teisė pirkti žemę – ne tas pats
Situacija gali būti sudėtingesnė, jei per daugelį metų keitėsi sklype esančių statinių savininkai. Pavyzdžiui, asmuo sumokėjo už valstybinės žemės sklypą, bet nespėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties. Jo turtines teises paveldėjo įpėdinis, o sklype esantis namas ar kitas statinys vėliau buvo parduotas ar kitaip perleistas kitam asmeniui.
Tokiais atvejais būtina įvertinti visą teisių perėjimo grandinę: kas sumokėjo už sklypą, kas paveldėjo su mokėjimu susijusias turtines teises, ar jos vėliau buvo perleistos kartu su statiniais ir kam šie statiniai priklauso šiuo metu.
Žemės įstatyme reglamentuojami atvejai, kai kartu su statinio ar įrenginio nuosavybės teise jo įgijėjui pereina teisė sudaryti šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Perleidžiant statinį ar įrenginį gali būti perleidžiama ir teisė įskaityti už tokį žemės sklypą jau sumokėtas įmokas.
Dėl to gali susidaryti situacija, kai vienas asmuo turi dokumentus apie paveldėtas įmokas, tačiau statiniai jau priklauso kitam asmeniui. Tokiu atveju vien įmokų paveldėjimo dokumento nepakanka išvadai, kad būtent paveldėtojas gali įsigyti žemės sklypą ir panaudoti anksčiau sumokėtą sumą.
Tas pats principas galioja ir kitomis lėšomis sumokėtoms įmokoms
Šie principai aktualūs ne tik prieš kelis dešimtmečius investiciniais čekiais apmokėtiems sklypams. Jei už valstybinės žemės sklypą buvo sumokėta pinigais, tačiau asmuo mirė nespėjęs sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, vien atliktas mokėjimas taip pat nereiškia, kad žemė tapo jo nuosavybe ir vėliau kartu su kitu turtu automatiškai atiteko įpėdiniams.
NŽT apskaitoje esantys duomenys gali patvirtinti, kad įmoka už žemę buvo gauta, tačiau vien tokio įrašo nepakanka pirkimo–pardavimo sutarčiai su įpėdiniu sudaryti.
Paveldėtojas turėtų pasirūpinti, kad su palikėjo atliktu mokėjimu susijusios turtinės teisės būtų tinkamai įtrauktos į paveldėjimo dokumentus. Juos pateikus NŽT, vertinama paveldėtojo teisė pirkti konkretų žemės sklypą, galimybė įskaityti anksčiau sumokėtas įmokas ir kitos sandoriui svarbios aplinkybės.
NŽT rekomenduoja išsaugoti visus turimus dokumentus, susijusius su valstybinės žemės įsigijimu ir už ją atliktais mokėjimais. Tai gali būti mokėjimo pranešimai, kvitai, dokumentai apie investicinių čekių ar kitų įmokų panaudojimą, sprendimai ar kiti dokumentai, susiję su sklypo pirkimu.
Net jeigu tokie dokumentai išduoti prieš kelis dešimtmečius ir juose sumos nurodytos tuo metu galiojusia valiuta ar investiciniais čekiais, jie gali būti reikšmingi aiškinantis ankstesnio mokėjimo aplinkybes ir teisių perėjimą. Taip pat svarbu turėti paveldėjimo dokumentus, o jei keitėsi sklype esančių statinių savininkai – ir jų įsigijimą ar perleidimą patvirtinančius dokumentus.
