Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys perspėjo, kad Lietuvai ir NATO sprendžiant, kaip atsakyti į dažnėjančias Rusijos provokacijas, dėl klaidos kyla rizika įsivelti į karą. Ministras taip kalbėjo paklaustas, kada dronų skrydžiai į Baltijos ir kitų NATO valstybių oro erdvę turėtų būti laikomi peržengta riba.
Rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą buvo numuštas dronas
Klausimas dėl galimo Lietuvos ir NATO atsako iškilo po konkretaus incidento naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją. Pirminiais duomenimis, bepilotis orlaivis į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos ir nuskrido į šalies gilumą.
Dronui skrendant per Lietuvą, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie tikėtiną oro pavojų. Iš Šiaulių aviacijos bazės pakilę NATO oro gynybos misiją vykdę Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai bepilotį maždaug 00.20 val. numušė ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Tai buvo pirmas atvejis, kai dronas buvo numuštas Lietuvos oro erdvėje.
Lietuvos institucijos aptiko bepiločio liekanas ir neutralizavo jo gabentą sprogstamąjį užtaisą. Įvykio vieta buvo aptverta, joje paskelbtas reagavimo į pavojingus sprogmenis planas „Skydas“, dirbo Karo policijos ir Lietuvos policijos pajėgos.
Po incidento Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteikė griežto protesto notą dėl Lietuvos valstybės sienos ir oro erdvės pažeidimo. Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, per kurį siekta nustatyti visas įvykio aplinkybes, bepiločio kilmę, priklausomybę ir galimus pažeidimo tikslus.
Žvalgyba nustatė, kad drono taikinys buvo Ukrainoje
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 16 dieną paskelbė, kad į Lietuvą įskrido Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, skirtas atakuoti Ukrainą. Prezidento vertinimu, bepilotis veikiausiai nebuvo sąmoningai nukreiptas prieš Lietuvą – nuo numatyto kurso jį galėjo nukreipti Ukrainos elektroninės kovos priemonės.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, remdamasis karinės žvalgybos duomenimis, rugsėjo 17 dieną patvirtino, kad dronas buvo paleistas iš Rusijos teritorijos. Pasak ministro, jo taikinys buvo Ukrainoje, o ne Lietuvoje.
R. Kaunas nurodė negalintis atskleisti nei konkretaus taikinio Ukrainoje, nei tikslios vietos Rusijoje, iš kurios buvo paleistas bepilotis.
K. Budrys po incidento pranešė, kad apie jį informuoti NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos partneriai. Per konsultacijas numatyta svarstyti papildomas priemones, kurios sustiprintų regiono saugumą ir reagavimą į panašias grėsmes.
NATO ieškos pigesnių priemonių dronams naikinti
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo 29 dieną drono numušimą Lietuvoje pavadino veikiančios kolektyvinės gynybos pavyzdžiu.
Jis taip pat paskelbė, kad Aljansas stiprins pigesnes kovos su dronais priemones. Taip siekiama, kad prieš nebrangius bepiločius orlaivius nereikėtų siųsti aukštos klasės naikintuvų.
M. Rutte pabrėžė, kad NATO turi atsako į vadinamosios pilkosios zonos veiksmus variantų, tačiau jie ne visada bus vieši, simetriški ar vykdomi tokiu pačiu būdu kaip priešiška provokacija.
