Penkių Šiaurės Atlanto aljanso (NATO) valstybių diplomatai baiminasi, kad Respublikonų partijos pralaimėjimas lapkričio 3 dieną vyksiančiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose gali paskatinti prezidentą Donaldą Trumpą dar griežčiau pulti Aljansą. Trys diplomatai „Politico“ teigė, kad vienas galimų prezidento atsakų būtų dar kelių tūkstančių JAV karių išvedimas iš Europos.
Kongreso kontrolės praradimas gali nukreipti D. Trumpą į užsienio politiką
Respublikonų daugumai kyla grėsmė abiejuose JAV įstatymų leidžiamosios valdžios rūmuose – Atstovų Rūmuose ir Senate. Iki lapkričio 1 dienos savo balsą jau buvo atidavę daugiau kaip 54 mln. amerikiečių, o rinkimai laikomi referendumu dėl antrosios D. Trumpo kadencijos.
Rugsėjo 28–spalio 4 dienomis tyrimų centro „Pew Research Center“ atliktoje apklausoje D. Trumpo darbą palankiai vertino 30 proc., o nepalankiai – 68 proc. respondentų. Tai buvo žemiausias jo antrosios kadencijos rodiklis.
Diplomatų vertinimu, jeigu Demokratų partija perimtų Kongreso kontrolę ir suvaržytų prezidento vidaus politikos darbotvarkę, D. Trumpas galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai. Šioje srityje jis, kaip JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, turi didesnę veiksmų laisvę.
Vienas aukšto rango Europos gynybos pareigūnas teigė, kad kadenciją baigiantys prezidentai neretai arba išlieja susikaupusį nepasitenkinimą, arba leidžiasi į užsienio politikos avantiūras. Pasak jo, NATO kritika yra nuosekli D. Trumpo pasaulėžiūros dalis.
Pajėgų peržiūra gali baigtis nauju karių mažinimu
Didžiausią diplomatų nerimą kelia 2026 metų birželį pradėta šešių mėnesių JAV pajėgų Europoje peržiūra. Jos išvados turi būti pateiktos iki gruodžio, o JAV Gynybos departamentas rengė mažiausiai keturis variantus, kuriuos gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas turėjo gauti iki lapkričio 6 dienos.
Rugsėjį Europoje buvo daugiau kaip 81 tūkst. JAV karių, nors jų skaičius svyruoja dėl rotacinių dislokavimų ir pratybų. 2025 metų gruodį priimtas JAV įstatymas apribojo galimybę naudojant 2026 finansinių metų Pentagono lėšas sumažinti pajėgas Europoje žemiau 76 tūkst., jeigu Kongresui nebūtų pateikti nustatyti vertinimai ir patvirtinimai.
JAV analitinio centro „Defense Priorities“ vyresnioji mokslo darbuotoja Jennifer Kavanagh abejojo, ar 76 tūkst. karių riba atlaikytų teisinį ginčą. Ji taip pat pažymėjo, kad D. Trumpo administracija yra ignoravusi Kongreso nurodymus dėl finansavimo.
Pasak J. Kavanagh, Europai būtų ypač sunku pakeisti JAV teikiamus elektroninės kovos, oro gynybos, žvalgybos ir stebėjimo, degalų papildymo ore bei dalies logistikos pajėgumus.
Demokratų kontroliuojamas Kongresas galėtų pradėti P. Hegsetho veiklos tyrimus dėl dešimčių generolų ir admirolų atleidimo bei karo su Iranu eigos. Galimas gynybos sekretoriaus pasitraukimas sprendimus dėl JAV pajėgų Europoje galėtų atidėti kelioms savaitėms ar mėnesiams.
Baltieji rūmai diplomatų nuogąstavimus atmetė
Diplomatai įvardijo ir kitus galimus D. Trumpo spaudimo svertus: mažesnius JAV įnašus į bendrą NATO biudžetą, PURL ginkluotės pirkimo Ukrainai mechanizmo ribojimą ir glaudesnius ryšius su Rusija.
Pagal PURL mechanizmą NATO sąjungininkės ir partnerės finansuoja JAV pagamintos karinės technikos pirkimą Ukrainai. Iki 2026 metų birželio pagal šią programą buvo įsipareigota skirti daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių.
Buvusi NATO pareigūnė, dabar gynybos ir saugumo analitiniame centre RUSI dirbanti Oana Lungescu perspėjo, kad JAV pajėgų peržiūra, Ukraina ir platesnė Europos saugumo tvarka gali būti įtrauktos į vieną D. Trumpo susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Baltieji rūmai diplomatų pateiktą grėsmių vertinimą atmetė. JAV prezidento administracijos spaudos sekretoriaus padėjėja Olivia Wales pareiškė, kad D. Trumpas NATO padarė daugiau nei bet kas kitas. Ji nurodė susitarimą iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, sustiprintą JAV karinį buvimą Grenlandijoje ir prezidento pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
O. Wales taip pat pabrėžė D. Trumpo poziciją, kad NATO sąjungininkės turėjo paremti Jungtines Valstijas per karą su Iranu.
Juodkalnijos, Balkanų valstybės ir NATO narės, gynybos ministras Dragan Krapović ragino grėsmės nepervertinti. Jis priminė, kad ankstesnės kalbos apie D. Trumpo pasitraukimą iš NATO nepasitvirtino, o galutinį sprendimą dėl mažesnio JAV karių skaičiaus Europoje priima Kongresas.
NATO ir JAV Gynybos departamentas į „Politico“ prašymus pakomentuoti diplomatų nuogąstavimus neatsakė. Vienas NATO diplomatas savo ruožtu skeptiškai vertino galimybę patikimai prognozuoti D. Trumpo veiksmus: anot jo, tokiai prognozei reikėtų racionaliai sprendimus priimančio veikėjo.
