Prancūzijos ekonomika 2026 m. neaugo tris ketvirčius iš eilės, o šalies ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure’as perspėjo, kad nepertvarkius viešųjų finansų valstybė gali atsitrenkti į „finansinę sieną“. Vis dėlto ministras atmetė dramatiškiausią padėties vertinimą ir pareiškė, kad Prancūzija „neina krizės link“.
BVP smukdė eksportas ir mažėjančios investicijos
Prancūzijos bendrasis vidaus produktas pirmąjį 2026 m. ketvirtį sumažėjo 0,2 proc., antrąjį ketvirtį nepakito, o trečiąjį smuko dar 0,1 proc.
Nors liepos–rugsėjo mėnesiais namų ūkių vartojimas padidėjo 0,4 proc., o valdžios sektoriaus vartojimas – 0,3 proc., investicijų rodikliai prastėjo. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,6 proc. po 0,5 proc. nuosmukio ankstesnį ketvirtį.
Didelį neigiamą poveikį padarė užsienio prekyba. Eksportas smuko 1,7 proc., o importas padidėjo 0,1 proc., todėl prekybos rezultatai BVP pokytį sumažino 0,6 procentinio punkto. Teigiamas atsargų pokytis pridėjo 0,4 procentinio punkto ir iš dalies atsvėrė šį nuosmukį.
Transporto įrangos eksportas sumažėjo 9,1 proc., daugiausia dėl prastesnių aviacijos sektoriaus rezultatų. Žemės ūkio produkcijos eksportas smuko 7 proc.
Silpnėjo ir pramonė. Apdirbamosios gamybos apimtis trečiąjį ketvirtį sumažėjo 1,4 proc., automobilių gamyba traukėsi ketvirtą ketvirtį iš eilės, o kitos transporto įrangos, ypač aviacijos produkcijos, gamyba smuko 4,5 proc.
Karščiai ir įtampa Hormūzo sąsiauryje spaudė ekonomiką
Spalio 30 d. Prancūzijos žiniasklaidos kanalui „France Info“ duotame interviu R. Lescure’as ekonomikos sąstingį aiškino neįprastu vidaus ir išorės sukrėtimų deriniu. Tarp jų ministras įvardijo vasaros karščio bangą ir geopolitinę įtampą aplink Persijos įlankos prieigose esantį Hormūzo sąsiaurį, dėl kurios kilo degalų kainos.
Kainų spaudimas taip pat stiprėjo. Prancūzijos nacionalinio statistikos instituto INSEE preliminariu vertinimu, metinė infliacija spalį padidėjo nuo 3,1 iki 3,4 proc.
Energija per metus pabrango 24,1 proc., o paslaugos – 2,7 proc. INSEE nurodė, kad infliaciją spartino dujų ir naftos produktų kainos, taip pat brangstančios apgyvendinimo ir transporto paslaugos.
Vyriausybė sieks mažinti deficitą, bet daugumos neturi
R. Lescure’as pareiškė, kad neįgyvendinus 2027 m. biudžete numatyto viešųjų finansų pertvarkymo Prancūzija „atsitrenks į sieną“. Vyriausybės biudžeto projektu siekiama sumažinti viešojo sektoriaus deficitą nuo 5,4 proc. BVP 2026 m. iki ne daugiau kaip 5 proc. BVP.
Ministro teigimu, toks deficito sumažinimas būtinas ekonomikos augimui atkurti ir investuotojams bei įmonėms nuraminti. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad dabartinis sąstingis nereiškia artėjančios krizės.
Biudžeto priėmimas Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – laikomas labai neapibrėžtu. Vyriausybė ten neturi daugumos, o šalis artėja prie prezidento rinkimų.
