Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, spalio 1 dieną, pareiškė, kad Lietuvos ir dalies kitų NATO sąjungininkių nepakvietimas į Pentagono inicijuotą susitikimą Lenkijoje yra pernelyg sureikšminamas ir kelia „dirbtinį ažiotažą“. Pasak šalies vadovo, susitikimas rengiamas vadinamuoju Bergeno formatu, kuriam Lietuva nepriklauso.
Į Lenkiją pakviestos šešios Europos valstybės
Bergeno grupę sudaro JAV ir šešios Europos valstybės – Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija bei Nyderlandai. G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad NATO turi daugiau kaip 30 narių, o šiame susitikime, neskaičiuojant JAV, dalyvauja tik šešios sąjungininkės.
Prezidentas neatmetė, kad Lietuva ir kitos šalys ateityje galėtų prisijungti, jeigu šis formatas būtų plečiamas.
Apie Lenkijoje rengiamą susitikimą pirmasis pranešė leidinys „Politico“, rėmęsis šešiais su pasirengimu susipažinusiais diplomatais. Susitikimą inicijavo už JAV gynybos politiką atsakingas Pentagono pareigūnas Elbridge’as Colby.
Darbo grupe NATO ateičiai apibūdinamame susitikime nedalyvaus ne tik Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija. Neįvardytas vienos nepakviestos valstybės atstovas teigė, kad sąjungininkės vykdo JAV keliamus reikalavimus, tačiau joms beveik nepaaiškinti nei dalyvių atrankos kriterijai, nei susitikimų tikslas. Baltieji rūmai į prašymą paaiškinti situaciją neatsakė, o Pentagonas komentuoti atsisakė.
Bergeno grupė rengia siūlymus visam NATO
E. Colby jau surengė du panašius susitikimus su tomis pačiomis šešiomis Europos valstybėmis. Grupė pavadinta Norvegijos vakaruose esančio Bergeno miesto vardu – ten pirmasis susitikimas įvyko 2026 metų birželį.
Vienos dalyvaujančios šalies diplomatas tikino, kad šis formatas nekuriamas kaip alternatyva NATO. Grupė turėtų rengti idėjas, kurios vėliau būtų pateikiamos svarstyti visoms Aljanso narėms.
Po pirmojo susitikimo E. Colby aiškino, kad pakviestos šalys sparčiai vykdo įsipareigojimus didinti gynybos išlaidas, turi reikalingų pajėgumų ir yra pasirengusios imtis konkrečių veiksmų. Jis taip pat nurodė, kad ateityje prie grupės gali būti pakviesta Danija.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat ragino susitikimo nesureikšminti. Jo teigimu, pakviestos valstybės turi finansinių ir karinių pajėgumų įgyvendinti sprendimus dėl didesnės gynybos naštos perėmimo.
Ministras pažymėjo, kad tarp šių šalių yra naikintuvų, degalų papildymo lėktuvų, bombonešių ir kitos sunkiosios bei strateginės ginkluotės turinčių valstybių. Baltijos šalis jis pavadino patikimomis ir savo įsipareigojimus vykdančiomis NATO sąjungininkėmis.
Nausėda atmeta santykių su JAV krizę
G. Nausėda nesutiko, kad Lietuvos nepakvietimas galėtų rodyti prastėjančius santykius su Vašingtonu. Dvišalius Lietuvos ir JAV santykius jis pavadino „puikiais“.
Prezidentas priminė, kad rugsėjį per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-ąją sesiją Niujorke susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pasak G. Nausėdos, jis JAV vadovui paminėjo Lietuvos gynybai skiriamus 5 proc. bendrojo vidaus produkto ir dešimties metų sutartį dėl amerikietiškų dujų pirkimo. Lietuvos prezidento teigimu, atsisveikindamas D. Trumpas patikino stebintis Lietuvą ir jos nepaliksiantis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas taip pat neįžvelgė problemos dėl Baltijos šalių nepakvietimo. Jis susitikimų formatą siejo su NATO Šiaurės fronto stiprinimu ir neatmetė, kad ateityje gali vykti atskiros konsultacijos dėl rytinio Aljanso flango.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis situaciją įvertino priešingai. Jis pareiškė, kad Lietuva Vašingtone ir Europos Sąjungoje tapo „antrarūšė“, ir tai susiejo su šalies užsienio politikos prioritetais.
