Nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 proc., tačiau augimas bus lėtesnis, nei tikėtasi pavasarį. Viena pagrindinių priežasčių – dauguma iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. Ateinančiais 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Išliekant geopolitiniam neapibrėžtumui, planuojant ateinančių metų valstybės finansus, būtinas ypatingas atsargumas, siekiant ne tik užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, bet ir išsaugoti valstybės galimybes reaguoti į netikėtus ekonominius bei geopolitinius iššūkius.
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė ekonominių rodiklių projekcijas.
NFI prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. – tokiu pačiu tempu kaip 2025 metais. 2027 m. ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Šių metų prognozė yra mažesnė, nei skelbta kovą, kai buvo tikimasi 3,3 proc. augimo. Tai daugiausia lėmė mažesnis, nei prognozuota, II pensijų pakopos pokyčių poveikis ekonomikai, nepaisant reikšmingo pasitraukimo iš pensijų fondų masto.
„II pensijų pakopos pakeitimai gyventojams suteikė galimybę atsiimti sukauptus pinigus, tačiau kol kas matome, kad didelė jų dalis nėra išleidžiama. Balandį vienadienių indėlių likutis, kuris iš esmės atitinka pinigus bankų sąskaitose, buvo beveik 30 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė daugiau nei 22 mlrd. Eur, o liepą dar šiek tiek padidėjo. Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą. Tai paaiškina, kodėl ekonomikos augimas išliko solidus, bet nesukūrė tokio impulso, kokio buvo tikėtasi iš milijardinių išmokų“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Nepaisant padidėjusios infliacijos, gyventojų perkamoji galia turėtų augti
Šiuo metu didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose. Pakilus energetinių išteklių kainoms, NFI padidino infliacijos prognozę iki 5 proc. šiemet ir 3,7 proc. kitąmet.
Darbo rinkoje didelių pokyčių nesitikima: nedarbo lygis nedidės, užimtųjų skaičius iš esmės nesikeis, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia turėtų didėti, tačiau bendrą ekonomikos raidą gali reikšmingai pakeisti geopolitinė situacija ir jos poveikis energijos kainoms.
Šių metų pajamų planas turėtų būti įvykdytas, tačiau ateities biudžetui reikia atsargumo
Atnaujintos ekonomikos prognozės leidžia tikėtis, kad 2026 m. valstybės pajamų planas bus įgyvendintas. Net jei pelno mokesčio būtų surinkta mažiau, nei tikėtasi, tai galėtų atsverti didesnės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamos.
Tačiau planuojant tolesnių metų valstybės finansus, svarbu įvertinti, kad ekonominė aplinka gali greitai keistis.
„Šių metų valstybės biudžeto pajamų perspektyva išlieka pakankamai palanki, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu pernelyg optimistiškai planuoti ateinančių metų biudžetą. Neapibrėžtumas šiuo metu yra didelis, o pasikeitus ekonominei situacijai, keistųsi ir valstybės pajamos. Todėl planuojant 2027–2029 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, būtina išlaikyti ypatingą atsargumą ir pasilikti manevro laisvę galimiems netikėtumams atremti bei užtikrinti tvarų valstybės skolos lygį“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Nepriklausoma fiskalinė institucija patvirtino Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų
Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais, NFI įvertino Finansų ministerijos 2026 m. rugsėjo 11 d. paskelbtą 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijų.
NFI patvirtino fiskaliniam planavimui skirtas Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcijas. Jos atitinka ministerijos įvardytas prielaidas ir yra pagrįstos aktualiais statistiniais duomenimis.
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia: Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.
