Netenkant vieno danties, gali atrodyti, kad nieko ypatingo nenutinka. Tačiau specialistai pabrėžia, kad net ir vieno danties netekimas gali sukelti penkias reikšmingas burnos sveikatos problemas.
Žandikaulio kaulo pokyčiai po danties netekimo
Žandikaulio kaulo struktūra ir tankis palaikomi nuolatine funkcine apkrova, kurią perduoda dantų šaknys. Netekus danties, ši funkcija išnyksta, todėl kaulas toje vietoje palaipsniui nyksta ir mažėja jo tankis.
Kaip pabrėžia burnos chirurgas Donatas Cirulis, kaulo nykimas yra viena reikšmingiausių danties netekimo pasekmių. Nors pradžioje kaulo nykimas dažnai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, progresuojantis procesas silpnina žandikaulio atraminę funkciją. Dėl to mažėja gretimų dantų stabilumas, didėja jų paslankumas ir tolesnė dantų praradimo rizika.
Kas nutinka gretimiems dantims atsiradus tarpui?
Netekus danties ir atsiradus tarpui, šalia esantys dantys palaipsniui ima slinkti į laisvą erdvę. Pradiniai pokyčiai dažniausiai būna labai nežymūs, tačiau laikui bėgant jie gali lemti reikšmingus sąkandžio pakitimus.
Pakitus dantų padėčiai, kramtymo apkrova pasiskirsto netolygiai, dėl to dantys patiria didesnę apkrovą ir greičiau dyla. Be to, dantų pasislinkimas gali turėti įtakos veido proporcijoms ir atsiranda sunkiai išvalomų vietų, todėl tampa sudėtingiau palaikyti tinkamą burnos higieną.
Kodėl net vieno danties netekimas gali apsunkinti kramtymą ir kalbėjimą?
Net ir vieno danties netekimas gali sutrikdyti sąkandžio stabilumą, todėl sumažėja kramtymo efektyvumas. Dėl pakitusio sąkandžio kai kurie žmonės ima vengti tam tikrų maisto produktų, nebegali mėgautis mėgstamu maistu, keičiasi mitybos įpročiai. Ilgainiui tai tiesiogiai veikia kasdienio gyvenimo kokybę.
Neretai dėl prarasto danties ir pakitusio sąkandžio pasikeičia liežuvio atramos taškai, todėl tampa sunkiau aiškiai ištarti kai kuriuos garsus. Tai gali mažinti pasitikėjimą savimi ir apsunkinti kasdienę komunikaciją.
Veido struktūros pokyčiai netekus danties
Dėl sumažėjusios apkrovos žandikaulio kaulas palaipsniui nyksta, todėl minkštieji veido audiniai nebeturi pakankamos atramos ir veidas gali atrodyti labiau įkritęs.
Kaip pastebi protezuojanti gydytoja odontologė Eglė Bendaravičienė, ilgainiui dėl prarastos atramos keičiasi ir veido proporcijos. Pacientai neretai pastebi ryškėjantį veido suglebimą. Tokiais atvejais nosis ar smakras gali atrodyti labiau išryškėję, nors iš tikrųjų keičiasi ne jie, o aplinkinių audinių atrama.
Kodėl trūkstamas dantis didina dantenų ir ėduonies riziką?
Netekus danties burnoje atsiranda tarpai, kuriuose lengvai kaupiasi maisto likučiai ir apnašos. Šios vietos dažnai būna sunkiau pasiekiamos dantų šepetėliu ar siūlu, todėl jose greičiau dauginasi bakterijos. Tai gali sukelti dantenų uždegimą, padidinti ėduonies riziką gretimuose dantyse ir paskatinti tolimesnį dantų netekimą.
Negydomos dantenų ligos yra pavojingos, nes išplitusi infekcija gali paveikti ne tik burnos, bet ir bendrą organizmo sveikatą. Tyrimai rodo, kad lėtinis dantenų uždegimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto komplikacijų bei kitų sisteminių sveikatos sutrikimų rizika.
Kodėl dantų implantai yra patikimiausias sprendimas?
Dantų implantai šiandien laikomi patikimiausiu būdu atkurti trūkstamą dantį, nes jie atkuria ne tik estetiką, bet ir pilnavertę danties funkciją. Pats implantas veikia kaip pakaitinė danties šaknis: tai nedidelis metalinis sraigtas, įsriegiamas į žandikaulio kaulą, ant kurio vėliau tvirtinamas individualiai pagamintas vainikėlis.
Vienas didžiausių implantų privalumų yra tai, kad jie padeda išsaugoti žandikaulio kaulą, apsaugo nuo gretimų dantų pasislinkimo ir palaiko stabilų sąkandį. Pilies odontologijos klinikoje implantavimo procedūras atlieka patyręs burnos chirurgas Donatas Cirulis, o galutinį funkcinį ir estetinį rezultatą užtikrina protezuojanti gydytoja Eglė Bendaravičienė, kiekvienam pacientui individualiai parenkanti tinkamiausią sprendimą.
Svarbu pabrėžti, kad kokybiškai suplanuotas ir patikimoje klinikoje atliekamas dantų implantavimas leidžia pasiekti prognozuojamų, ilgalaikių ir funkciniu požiūriu stabilių rezultatų, kurie padeda išvengti sudėtingesnių gydymo etapų ateityje.
