Daugeliui Palanga asocijuojasi su J. Basanavičiaus gatve, vasaros renginiais ir nuolatiniu žmonių srautu. Tačiau vis daugiau būsto pirkėjų renkasi ramesnę, žalesnę ir mažiau urbanizuotą kurorto dalį, ieškodami kokybiško poilsio ir ramesnio gyvenimo tempo.
NT rinkodaros bendrovės „NTligence“ brokerio Vytauto Simučio teigimu, keičiasi pirkėjų lūkesčiai ir prestižo suvokimas. „Jei anksčiau svarbiausia buvo kuo daugiau veiksmo aplink, tai šiandien pirkėjai prioritetą teikia gyvenimo kokybei – ramybei, privatumui, žalumai ir lėtesniam tempui“, – sako V. Simutis.
Skirtingos Palangos dalys skiriasi užstatymo intensyvumu, žalumos kiekiu ir bendra miesto struktūra. Apie 300–500 metrų spinduliu aplink J. Simpsono gatvę užstatymas sudaro apie 20–30 proc., o 70–80 proc. teritorijos užima žaliosios erdvės, parkai, brandūs medžiai. Tuo tarpu urbanizuotoje Palangos dalyje užstatymas siekia 35–45 proc., o centrinėje J. Basanavičiaus gatvės dalyje – net 60–80 proc.
Šį skirtumą sustiprina Birutės parkas – 101,3 ha užimanti istorinė teritorija, suformuota XIX amžiaus pabaigoje. Greta parko išlikęs istorinių vilų mastelis, nėra tankaus komercinio užstatymo, o didelę dalį sudaro saugomi želdynai ir kultūros paveldo objektai. Dėl to ši miesto dalis net vasaros sezono metu išlaiko kitokį, ramesnį charakterį.
Skiriasi ne tik aplinka, bet ir gyvenimo ritmas
V. Simutis pastebi, kad Palanga turi du skirtingus veidus: vienas – triukšmingas, sezoninis ir orientuotas į masines pramogas (J. Basanavičiaus gatvė, naktiniai barai), kitas – ramesnis ir kultūringesnis, su kopomis, pušynais, Birutės parku, mažesnėmis kavinėmis ir lėtesniu pajūrio ritmu.
Būsto pirkėjai vis dažniau ieško aplinkos, leidžiančios iš tikrųjų pailsėti. „Kokybišką poilsį prie jūros šiandien apibrėžia ne tik atstumas iki kopų, bet ir pati patirtis – tai, kaip žmogus jaučiasi toje aplinkoje. Artumas jūrai išlieka svarbus, tačiau vien buvimo centre daugeliui nebeužtenka. Poilsis tampa vertingas tik tada, kai suteikia tylos, erdvės ir lėtumo pojūtį“, – sako brokeris.
Jis išskiria Birutės parko kaimynystę ir pietinę kurorto dalį kaip vietas, kur net vasaros sezono metu galima rasti ramybės. „Net sezono metu Birutės parke galima pajusti tikrąją tylą – pušų ošimą, jūros garsą už kopų. Skubėjimo čia gerokai mažiau. Tai viena iš nedaugelio vietų kurorte, kur žmonės dažniau renkasi ne pramogauti, o tiesiog pabūti su savimi ir gamta“, – teigia V. Simutis.
Ramios Palangos pavyzdys
Būtent tokiose vietose vystomi projektai atspindi besikeičiančius pirkėjų prioritetus. Vienas tokių pavyzdžių – J. Simpsono gatvėje esančios „Vandens formos“, esančios šalia Birutės parko, pušynų ir jūros, tačiau kartu leidžiančios pėsčiomis pasiekti svarbiausią miesto infrastruktūrą.
„J. Simpsono gatvė yra viena tų lokacijų, kuriose susijungia keli esminiai elementai: privatumas net vasaros sezono įkarštyje, pušynų apsuptis ir vos kelių minučių atstumas iki jūros ar Birutės parko. Tokios vietos kurorte šiandien yra tikra retenybė“, – teigia brokeris.
Projekte suprojektuoti 33 apartamentai su didelėmis privačiomis terasomis, numatytos konsjeržo paslaugos, o architektūroje naudojamas kroatiškas kalkakmenis, japoniškos rankų darbo molio plytelės ir braziliška Ipė mediena. Vidiniame kieme kuriama japoniško sodo principais paremta erdvė.
Aukščiausios klasės pirkėjams svarbiausia bendra vietos kuriama patirtis. „Šiame segmente pirkėjai yra itin jautrūs detalėms: architektūrinei estetikai, medžiagiškumui, meniniams akcentams. Jiems svarbu ne tai, kad jų būstas būtų matomas visiems, o tai, kad jis atitiktų jų asmeninį gyvenimo ritmą.
Aukščiausios klasės pirkėjas nebenori tik gražaus fasado. Jis ieško jausmo, kad atvykęs prie jūros gali iš tikrųjų „atsijungti“, o namai taptų priešingybe sekinančiam kasdieniam tempui“, – apibendrina V. Simutis.
