Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad kurortas per pastaruosius 15 metų pasikeitė iš esmės ir tapo vieta, kur nori gyventi jaunos šeimos, o vienas ryškiausių to ženklų – smarkiai pasikeitusi nekilnojamojo turto pirkėjų geografija. Tinklalaidėje „politika.lt“ meras tvirtino, kad, notarų duomenimis, šiuo metu apie 90 proc. NT pirkėjų Palangoje sudaro būtent Vilniaus gyventojai, nors dar prieš dešimt metų vilniečiai kurorte turto beveik nepirkdavo. Interviu tapo mero atsaku į dizainerio Juozo Statkevičiaus viešą kritiką miestui.
Vilniečiai vietoj Nidos renkasi Palangą
Anot Š. Vaitkaus, prieš penkiolika metų su komanda buvo išsikeltas tikslas sukurti miestą, kuriame norėtų gyventi jaunos šeimos ir kuris būtų gyvas ne tik vasaros sezonu. Pradėta nuo svarbiausių objektų – dešimtmetį sudegusio ir teismuose įstrigusio Palangos kurhauzo, vėliau atsirado koncertų salė ir sporto kompleksai.
„Jeigu prieš dešimt metų vilniečiai Palangoje nekilnojamojo turto beveik nepirkdavo, šiandien notarai sako, kad apie 90 proc. pirkėjų sudaro būtent jie. Anksčiau daugelis rinkdavosi Neringą, o dabar renkasi Palangą“, – kalbėjo meras. Jo teigimu, tai rodo aiškią tendenciją – verslininkai ir jaunos šeimos pirmiausia įsigyja būstą, išbando gyvenimą kurorte, o vėliau persikelia nuolat.
Ginčas su Statkevičiumi: dušai, tualetai ir suoliukai
Interviu paskatino Statkevičiaus kritika. Dizaineris per Jonines apsilankęs Palangoje skundėsi, kad kurorte jau treti metai trūksta elementarių dušų, viešųjų tualetų ir suoliukų, tai pavadino stagnacija bei gėda Palangai ir ragino paplūdimyje kas 500 metrų įrengti dušus, kas 300 metrų – tualetus, o kas 100 metrų – suoliukus.
Meras pareiškė gerbiantis Statkevičių kaip menininką, tačiau priminė jo „karštą temperamentą“: „Vienais metais jam užkliūva prezidentai, kitais – ambasadoriai ar visas Paryžius, o šį kartą užkliuvo Palanga.“ Vaitkus tvirtino, kad Palangoje veikia 40 viešųjų tualetų prie išėjimų iš paplūdimio ir jų skaičius kasmet didinamas. Biotualetus ant smėlio jis vadino nepriimtinu sprendimu: karštomis dienomis paplūdimyje apsilanko iki 200 tūkst. žmonių, todėl tokie tualetai užsipildytų per kelias valandas ir taptų „katastrofa“.
Ką savivaldybė planuoja daryti
Pasak mero, dar šiais metais dvylikoje pagrindinių vietų – nuo Birutės parko iki „Lino“ komplekso – į paplūdimį bus atvestos komunikacijos: vanduo, nuotekos ir elektra. Viešųjų paslaugų konkursą laimėję verslininkai dešimčiai metų įsipareigojo įrengti vieningo stiliaus kavines su integruotais tualetais ir dušais.
Vaitkus priminė, kad anksčiau dėl į paplūdimį atvestų komunikacijų ir konteinerinių tualetų kilo teisminiai ginčai su Statybų inspekcija – pajūrio juostoje statybos griežtai reglamentuojamos, o komunikacijų tiesimas laikomas statyba. Tuos teismus savivaldybė pralaimėjo ir turėjo panaikinti išduotus leidimus, tačiau kartu su Aplinkos ministerija inicijavo pajūrio žemyninės dalies specialiojo plano pakeitimus, leidžiančius tiesti komunikacijas neardant kopų.
Kaltinimai dėl turto ir mero atsakas
Į Statkevičiaus siūlymą parduoti „vieną iš penkiolikos butų ir namų“ meras atsakė neturintis nei penkiolikos butų, nei penkiolikos namų. Jis nurodė 2008 m. įsigijęs Palangos viešbutį „Rąžė“, tuomet vertintą beveik 900 tūkst. eurų, bei turintis žemės sklypą su namu, statytu paėmus banko paskolą, o jokių verslų nevaldantis. Viešbutis nuo 2008 m. išnuomotas juridiniam asmeniui, o bendros mero ir žmonos metinės pajamos siekia apie 120–130 tūkst. eurų; žmona taip pat valdo 25 proc. apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota Fortuna“ akcijų.
Konfliktą Vaitkus siejo su artėjančiais savivaldos rinkimais ir teigė, kad Statkevičius dalijasi partijos „Nemuno aušra“ skleidžiama informacija. Meras taip pat pabrėžė, kad per metus Palangą aplanko apie 1,4 mln. žmonių, savivaldybės biudžetas siekia apie 70 mln. eurų, o 40 proc. jo skiriama švietimui, kultūrai ir sportui: sporto centrą nemokamai lanko 700–800 vaikų, o vien dešimtukais visą semestrą besimokantiems mokiniams mokama 500 eurų premija, kuriai šiemet prireikė 60 tūkst. eurų.
Po viešo konflikto Statkevičius paliko Palangą ir atostogoms pasirinko Italiją, kur socialiniuose tinkluose demonstravo ten įrengtus paplūdimio dušus bei tualetus. Į ginčą įsitraukė ir Neringos meras Darius Jasaitis, pakvietęs dizainerį vietoj Italijos apsilankyti Neringoje ir aptarti kurortų tobulinimą prie kavos puodelio.
