Lapkričio 18-osios rytą Persijos įlankos valstybė Bahreinas pranešė, kad jos oro gynyba atrėmė Irano atakas. Tai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po JAV smūgio Irano Kešmo salai Hormuzo sąsiauryje. Tą patį rytą kitos Persijos įlankos valstybės Kuveito kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba reaguoja į priešiškų dronų keliamą grėsmę, ir paragino gyventojus laikytis saugumo nurodymų.
Bahreino sostinėje nugriaudėjo sprogimai
Lapkričio 17 d. Bahreino sostinėje Manamoje nugriaudėjo sprogimai, o gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimą ieškoti saugios vietos. Bahreino ginkluotosios pajėgos pareiškė sunaikinusios kelis Irano paleistus taikinius ore, kol šie dar nepasiekė savo taikinių.
Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas per savo svetainę „Sepah“ pareiškė, kad jo koviniai dronai taikėsi į JAV pajėgų valdomą radarą Bahreino Šeicho Isos oro bazėje. Gvardijos teigimu, tai buvo atsakas į pakartotinius JAV karinių dronų įskridimus į Irano oro erdvę. Ji taip pat teigė į pietus nuo Kešmo salos perėmusi ir užgrobusi JAV droną.
Bahreinas, kuriame dislokuotas JAV karinio jūrų laivyno Penktasis laivynas, karo pradžioje patyrė intensyvių smūgių. Po kelių savaičių pertraukos Iranas vėl surengė dronų atakas lapkričio 13 ir 15 dienomis. Bahreino valstybės tarnautojas Abdulrahmanas Abdullah lapkričio 17 d. naujienų agentūrai AFP pasakojo sirenas išgirdęs pakeliui į darbą. Pasak jo, dažnėjančios atakos kelia baimę ir nerimą.
JAV smogė Kešmo salai ir sustiprino pajėgas regione
Anonimiškai su AFP kalbėjęs JAV pareigūnas sakė, kad lapkričio 17 d. JAV naikintuvai tiksliaisiais šaudmenimis smogė Irano revoliucinės gvardijos raketų paleidimo vietai Kešmo saloje. Pasak jo, JAV taip atsakė į Irano veiksmus prieš amerikiečių personalą ir turtą. Oficiali Irano naujienų agentūra IRNA, remdamasi regiono pareigūnu, pranešė, kad JAV smūgis didelės žalos nepadarė.
JAV ir Iranas toliau varžosi dėl Hormuzo sąsiaurio, kuriuo gabenami pasaulinei prekybai svarbūs energijos ištekliai. JAV kariuomenė siekia apsaugoti juo plaukiančius laivus, o Iranas mėgina sąsiaurį uždaryti. Nauji smūgiai nutraukė maždaug dviejų mėnesių kovų atoslūgį. Karas prasidėjo 2026 m. vasario pabaigoje, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui. Irano atsakomieji išpuoliai išplito į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių objektų.
Lapkričio 16 d. į regioną atvykus JAV lėktuvnešiui „USS Theodore Roosevelt“, amerikiečių lėktuvnešių smogiamųjų grupių skaičius išaugo iki trijų. Regione taip pat buvo lėktuvnešiai „George H. W. Bush“ ir „George Washington“ bei daugiau kaip dešimt eskadrinių minininkų.
Trumpas pagrasino Iranui, jei grėsmė JAV sostinei pasitvirtintų
JAV televizija CNN, remdamasi septyniais anoniminiais JAV pareigūnais, pranešė, kad Iranas svarstė, kaip JAV sostinėje Vašingtone nusitaikyti į aukšto rango JAV administracijos pareigūnus panaudojant bombas su cheminėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis. CNN šaltiniai nepatvirtino, kad Iranas ketino surengti tokią ataką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas lapkričio 17 d. pareiškė rimtai vertinantis pranešimą apie galimą vadinamosios purvinos bombos ataką ir pagrasino Iranui precedento neturinčiomis pasekmėmis, jei grėsmė pasitvirtintų. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi atmetė CNN pranešimą ir pavadino jį „Irako karo stiliaus propaganda“. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė neturįs informacijos apie artėjančią tokio išpuolio grėsmę Vašingtonui ar kitoms JAV vietoms.
Irano dronų atakos atsinaujino prieš lapkričio 19 d. pietų Kinijos mieste Šendžene numatytą pirmąjį trišalį D. Trumpo, Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Pasak Kinijos, vadovai ketino aptarti pasaulio taiką. D. Trumpas sakė per susitikimą planuojantis kelti ir karo su Iranu klausimą.












