Ukrainos sąjungininkai Europoje įtaria, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vilkina taikos derybas, o kai kurie jų baiminasi, kad procesui žlugus JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali susitarti su juo tiesiogiai, palikdamas Ukrainą ir Europą nuošalyje. Lapkričio 18 d. leidinys „Politico“ pranešė, kad abejonės dėl V. Putino ketinimų reiškiamos ir viešai, ir privačiai. Jomis dalijasi ir kai kurie atstovai, atrinkti derėtis Europos vardu.
Abu Dabyje europiečiai neįžvelgė Rusijos pasirengimo nusileisti
JAV, Ukrainos ir Rusijos delegacijos lapkričio 10–11 d. susitiko Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Tai buvo pirmosios tokio formato derybos nuo vasario. JAV atstovavo D. Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas. Į Abu Dabį taip pat atvyko Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir dviejų Europos Sąjungos (ES) institucijų – Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos – atstovai. Trišalėse derybose jie tiesiogiai nedalyvavo. Lapkričio 10 d. Europos partneriai, Ukraina, JAV ir Šiaurės Atlanto aljansas (NATO) atskirai aptarė veiksmų koordinavimą ir saugumo garantijas Ukrainai.
Susitikimą stebėję Europos pareigūnai „Politico“ teigė, kad Rusija neparodė pasirengimo daryti nuolaidų. Jie baiminasi, kad derybos vėl žlugs. Lapkričio 18 d. kito tiesioginių derybų etapo data dar nebuvo paskelbta.
Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovas pareiškė, kad Ukraina ne kartą parodė rimtai siekianti taikos, o Rusija atmetė pasiūlymus dėl visiškų ar dalinių paliaubų ir toliau atakuoja civilius bei Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, Rusija gali nedelsdama užbaigti karą. Anonimiškai su „Politico“ kalbėjęs Vokietijos diplomatas teigė, kad V. Putinui reikia susitarimo su D. Trumpu, o Rusija siekia laimėti karą. Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Fredrikas Wesslau vertino, kad V. Putinas tikisi iš karo tęsinio gauti daugiau naudos nei iš paliaubų.
Europa rengiasi tiesioginėms deryboms su Rusija
ES lyderiai susitarė, kad gavus kvietimą Europai derybose atstovaus penkios valstybės ir ES institucijų ekspertų grupė. Abejonių dėl Rusijos vadovybės ketinimų išsakė Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos atstovai. Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija kartu su kitais Europos atstovais bei NATO rengiasi pirmosioms oficialioms tiesioginėms deryboms su Rusija šiame procese.
Du Europos pareigūnai šį pasirengimą siejo su Rusijos reikalavimais atšaukti NATO plėtrą ir pertvarkyti Europos saugumo sistemą pagal Rusijos interesus. Rusijos delegacijos vadovas ir V. Putino patarėjas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad būtent Europos saugumas buvo pagrindinis Abu Dabio derybų klausimas. Jis ragino remtis 2021 m. gruodžio Rusijos pasiūlymais ir sakė, kad Rusija nemažins teritorinių pretenzijų Ukrainai.
D. Trumpo administracijos pareigūnai teigia, kad būsima Europos saugumo sistema yra tinkama Ukrainos taikos derybų tema. Europos pareigūnai kol kas sutiko ją svarstyti, tačiau svarbiausiu prioritetu laiko karo užbaigimą. Vienas jų pabrėžė, kad JAV turi spausti Rusiją daryti nuolaidų. Pasak „Politico“, Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiai priešinasi tam, kad Rusija galėtų lemti NATO ateitį, o nesutarimai dėl derybų strategijos gali peraugti į viešus Ukrainos sąjungininkių ginčus.
ES pareigūnai baiminasi, kad Europos saugumą aptars be europiečių
Lapkričio 19 d. Kinijos mieste Šendžene numatytas D. Trumpo, V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas. ES pareigūnai baiminasi, kad jame be europiečių gali būti svarstoma būsima Europos saugumo sistema. D. Trumpas sakė ketinantis kalbėtis apie karo Ukrainoje užbaigimą, nors anksčiau vienas aukšto rango JAV pareigūnas naujienų agentūrai „Associated Press“ teigė, kad šios temos bus vengiama.
Tą pačią dieną Vokietijos sostinėje Berlyne laukiama J. Kushnerio ir S. Witkoffo. JAV leidinys „Axios“ lapkričio 17 d. pranešė, kad jie turėtų konsultuotis su Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, ES ir NATO atstovais.
„Politico“ duomenimis, galimo atskiro D. Trumpo ir V. Putino susitarimo rizika yra viena priežasčių, dėl kurių europiečiai lieka derybų procese. F. Wesslau vertinimu, Europos ir Rusijos susitarimo galimybės menkos, todėl dalis europiečių dalyvaudami siekia sumažinti galimą žalą. Pasak eksperto, europiečiai ir ukrainiečiai nori parodyti JAV administracijai, kad prisideda prie derybų, ir siekia, kad joms žlugus atsakomybė tektų Rusijai.













