Taline vyksta Baltijos Asamblėjos Konsultacijų tarybos posėdis, kuriame dalyvauja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis ir delegacijos nariai profesorius Saulius Čaplinskas ir Tomas Martinaitis. Posėdyje aptarti regiono saugumo, kibernetinės ir informacinės erdvės stiprinimo, bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir inovacijų srityse, paramos Ukrainai bei regioninės infrastruktūros plėtros klausimai.
Pasak G. Drukteinio, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti saugesnį ir atsparesnį Baltijos regioną, stiprinti bendrą Baltijos valstybių balsą tarptautinėje arenoje ir plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Jis pabrėžė, kad Baltijos valstybės yra stipriausios veikdamos kartu, o bendradarbiavimas stiprina regiono atsparumą ir konkurencingumą. Parlamentinės diplomatijos dėka siekta, kad Baltijos valstybių pozicijos būtų išgirstos ir propaguojamos už regiono ribų.
Posėdžio metu ypatingas dėmesys skirtas Baltijos valstybių skaitmeninei transformacijai, pažangiajam augimui, fizinių jungčių gerinimui, kūrybinės ekonomikos ir turizmo konkurencingumo didinimui. Aptarti glaudesnio bendradarbiavimo skaitmeninėje srityje poreikiai, duomenų standartų derinimas, viešojo sektoriaus kompetencijos stiprinimas ir bendrų dirbtinio intelekto iniciatyvų diegimas. Taip pat pabrėžta transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant „Rail Baltica“ projektą, svarba, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.
Aptartas ir karinių bei gynybos srities mokslinių tyrimų bendradarbiavimo skatinimas, atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo švietimo ir mokslinių tyrimų srityse sklaida. Pabrėžtas trišalio bendradarbiavimo būtinumas siekiant stiprinti Baltijos valstybių atsparumą hibridinėms grėsmėms ir technologijų kaitai. Siūlyta stiprinti regioninę sistemą, politinį įsipareigojimą ir tarpvyriausybinio koordinavimo mechanizmus, kad būtų nustatyti bendri mokslinių tyrimų prioritetai.
Daug dėmesio skirta visuomenės sveikatos apsaugai, psichikos sveikatai, demografiniams iššūkiams ir klimato kaitos poveikio švelninimui. Aptarti regioninės prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo, psichikos sveikatos paslaugų koordinavimo, demografinio atsparumo stiprinimo ir klimato kaitos sukeltų grėsmių prevencijos klausimai. Siūlyta sutelkti dėmesį į konkrečius rezultatus žmogui: ar sveikatos priežiūros paslaugos tapo prieinamesnės, ar gerėja sveikatos rezultatai.
Taip pat aptartas Baltijos valstybių bendradarbiavimas aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų srityse, energijos vartojimo efektyvumo ir darnios miestų plėtros koordinavimas, mažinant atotrūkį tarp klimato kaitos ir visuomenės sveikatos. Pabrėžtas bendro aplinkos stebėsenos ir mokslo veiksmų plano, suderintų duomenų sistemų ir išankstinio perspėjimo sistemos poreikis. Stiprinamas bendradarbiavimas darnaus judumo srityje ir plėtojami integruoti sausumos, jūrinių teritorijų ir miestų planavimo sprendimai.
Svarbus posėdžio akcentas – Baltijos kibernetinės gynybos tinklo stiprinimas, glaudesnis koordinavimas, sinchronizuotos grėsmių paieškos pratybos ir bendras dalyvavimas kibernetinės gynybos pratybose. Pabrėžta bendros kibernetinių grėsmių duomenų dalijimosi platformos, viešųjų žvalgybinės informacijos pajėgumų pirkimų ir investicijų į specializuotas ekspertines žinias svarba regioninei parengčiai.
