Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, siekia spartinti savivaldybėse priedangų modernizavimo darbus ir sudaryti sąlygas investicijas į gyventojų saugumą atlikti kuo greičiau.
Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūros plėtrai iki 2030 m. planuojama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų. Tokiu būdu atsižvelgiama į savivaldybių išsakytą poreikį skirti daugiau lėšų priedangų modernizavimui.
Vidaus reikalų ministerija iš Valstybės gynybos fondo šalies savivaldybėms jau yra skyrusi daugiau nei 30 mln. eurų. Už šį finansavimą suplanuota modernizuoti daugiau kaip 800 priedangų. Priedangoms modernizuoti skiriama iki 24 mėnesių, o 58-ių priedangų modernizavimo darbai jau baigti. Visos lėšos turi būti panaudotos ir projektų rezultatai pasiekti iki 2028 metų.
Artimiausiu metu planuojama skelbti dar vieną, jau trečiąjį kvietimą savivaldybėms teikti priedangų modernizavimo projektus 16 mln. Eur sumai.
„Pasikeitusioje saugumo aplinkoje gyventojų saugumas – mūsų didžiausias prioritetas. Tam reikia ne tik institucijų pasirengimo, bet ir tinkamai pagal nustatytus reikalavimus pritaikytos infrastruktūros. Todėl didžiausią dėmesį telkiame ne tiek į priedangų plėtrą, bet į jų atnaujinimą, darbų kokybę bei priedangų prieinamumą. Tikiu, kad didinamas finansavimas vienai priedangai, plečiamas galimų finansuoti darbų sąrašas ir keičiama lėšų skirstymo tvarka padės savivaldybėms sparčiau atlikti darbus“, – sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Vienas svarbiausių ministerijos siūlomų pokyčių – didinti vidutinę vienai priedangai skiriamą finansavimo sumą. Maksimali finansavimo suma vienai priedangai siektų 155 tūkst. eurų.
Vidaus reikalų ministerija siūlo keisti ir projektų atrankos būdą. Vietoje konkursinės atrankos būtų taikoma tęstinė atranka, todėl savivaldybės iš anksto žinotų joms numatytą maksimalią projekto finansavimo sumą ir galėtų planuoti priedangų modernizavimo darbus.
„Norime, kad savivaldybės iš anksto žinotų savo finansavimo galimybes ir galėtų planuoti darbus. Tai suteiks daugiau aiškumo, leis greičiau priimti sprendimus ir nuosekliai gerinti priedangų tinklą visoje Lietuvoje“, – teigia vidaus reikalų ministras.
Planuojama išplėsti ir tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. Į jį būtų galima įtraukti priedangos vidaus apšvietimą, veikiantį ir naudojant rezervinį elektros energijos šaltinį, tualetų įrengimą bei specialiąsias pagalbos priemones asmenims su negalia.
Taip pat būtų sudaryta galimybė finansuoti darbus, kurie pradėti nuo 2026 m. birželio 1 d. Tai leistų savivaldybėms ir kitiems priedangų valdytojams darbus pradėti nelaukiant finansavimo sutarties – naudojant savo ar kitus finansavimo šaltinius, o tinkamas išlaidas vėliau kompensuoti projekto lėšomis.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra virš 6,6 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – o tai sudaro 58 proc. šalies gyventojų.
Valstybės gynybos fondo įstatyme numatyta, kad iki 2030 m. kasmet 25 mln. Eur skiriami įgyvendinti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą. Šios lėšos naudojamos ne tik priedangų atnaujinimui, bet ir savivaldybių pasirengimui evakuoti gyventojus, perspėjimo sirenoms centralizuoti ir pan. Einamaisiais metais nepanaudotos lėšos perkeliamos į kitus metus.
Iki šiol savivaldybėms civilinei saugai iš Valstybės gynybos fondo jau skirta daugiau kaip 41 mln. eurų.
