Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė rugsėjo 23 dieną Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė, kad sprendimą pirkti greituosius COVID-19 testus iš bendrovės „Profarma“ priėmė tuometis ministras Aurelijus Veryga, o ji tik vykdė jo pavedimą. Piktnaudžiavimu kaltinama buvusi viceministrė kaltės nepripažįsta.
Buvusi viceministrė ginčijo kaltinimo prielaidas
Per paskutinį žodį L. Jaruševičienė teigė, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka tikrovės. Anot jos, kaltinimas dėl serologinių testų tinkamumo grindžiamas „tariamu žinojimu“, neatitikusiu tuo metu galiojusių tarptautinių rekomendacijų.
Kaltinamoji tvirtino, kad byloje nėra duomenų, jog 2020 metais greitųjų testų būtų buvę nerekomenduojama naudoti COVID-19 diagnostikai. Pasak jos, tarptautinės kompanijos tuo metu juos skelbė tinkama diagnostikos priemone.
L. Jaruševičienė sakė, kad sprendimą pirkti testus iš „Profarmos“ priėmė tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, o vėliau jį patvirtino Vyriausybė.
„Gavusi A. Verygos pavedimą vykdyti sprendimą, jį vykdžiau“, – teisme sakė buvusi viceministrė.
Ji pabrėžė neturėjusi įgaliojimų vienašališkai keisti Vyriausybės sprendimo. L. Jaruševičienės teigimu, konkrečius perkamų testų kiekius su „Profarma“ derino tuomečio ministro pirmininko komanda.
Savo argumentus ji grindė teisėsaugos užfiksuotais susirašinėjimais ir šifruotais valdžios atstovų pokalbiais, kuriuose buvo aptariamos testų pirkimo aplinkybės.
L. Jaruševičienės gynėjas Arūnas Petrauskas teismo prašė savo ginamąją išteisinti.
A. Veryga teigė, kad svarbiausius sprendimus priėmė premjeras
2023 metų lapkričio 14 dieną šioje byloje liudijęs A. Veryga sakė, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir vykdė jo pavedimus, o pagrindinius sprendimus priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.
Buvęs ministras taip pat liudijo, kad informacija apie galimybę pirkti testus iš „Profarmos“ atkeliavo iš premjero komandos. Pasak A. Verygos, 2020 metų kovo 18 dieną jis gavo tuomečio premjero patarėjo Luko Savicko laišką dėl poreikio įsigyti šiuos testus.
S. Skvernelis anksčiau teisme sakė nesuprantantis, kodėl teisiama L. Jaruševičienė. Pati kaltinamoji yra teigusi, kad sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė S. Skvernelio vadovauta Vyriausybė.
Prokuroras prašo skirti 32,5 tūkst. eurų baudą
Prokuroras Gintaras Plioplys prašo teismo L. Jaruševičienę pripažinti kalta dėl piktnaudžiavimo, skirti jai 32,5 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Prokuratūra laikosi pozicijos, kad „Profarmos“ siūlyti serologiniai testai nebuvo tinkami ankstyvajai COVID-19 diagnostikai, tačiau L. Jaruševičienė esą veikė bendrovės naudai ir suteikė jai privilegijų.
Valstybinį kaltinimą palaikanti prokuratūra tvirtina, kad nuo 2020 metų kovo tuometė viceministrė galėjo teikti nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui bei darbuotojams. Baudžiamoji byla teismui perduota 2022 metų rugpjūtį.
Bylos duomenimis, laboratorija iš „Profarmos“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos iš valstybės biudžeto sumokėta daugiau kaip 6 mln. eurų.
Atskiroje civilinėje byloje įsiteisėjusiu sprendimu 2020 metų kovą laboratorijos ir „Profarmos“ bei „Profarmos“ ir „Bona Diagnosis“ sudarytos sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis dėl dirbtinai išpūstos kainos. Nustatyta, kad valstybė permokėjo 4 142 600 eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo „Profarmą“ valstybei grąžinti 145 200 eurų, o „Bona Diagnosis“ – 3 997 400 eurų. „Profarma“ jai priteistą sumą sumokėjo.
