Mindaugas Sinkevičius

Prezidento rinkimų apklausoje premjerą Mindaugą Sinkevičių rinktųsi 2 proc. respondentų

Už Lietuvos premjerą ir Socialdemokratų partijos lyderį Mindaugą Sinkevičių būsimuose prezidento rinkimuose svarstytų balsuoti 2 proc. respondentų, parodė 2026 metų vasaros pabaigoje „Norstat LT“ atlikta „15min“ apklausa. Jo palaikymas nuo 2024 metų sumažėjo daugiau nei perpus.

Sinkevičiaus rodiklis per dvejus metus smuko

2024 metais M. Sinkevičių prezidento poste norėjo matyti 5 proc. apklaustųjų, 2025 metais – 4 proc., o 2026 metų pavasarį ir vasaros pabaigoje – po 2 procentus.

Liepos 9 dieną Vyriausioji rinkimų komisija panaikino iki tol Jonavos rajono mero pareigas ėjusio M. Sinkevičiaus įgaliojimus. Liepos 14-ąją, Seimui patvirtinus Vyriausybės programą, jis turėjo pradėti vadovauti Ministrų kabinetui.

M. Sinkevičiaus galimybes „15min“ laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ vertino politologė Rima Urbonaitė ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. S. Malinauskas premjero šansus palygino su galimybe laimėti kazino, o R. Urbonaitė juos įvertino dar skeptiškiau.

2026 metų kovą M. Sinkevičius sakė, kad socialdemokratai 2029 metų prezidento rinkimuose būtinai kels partijos kandidatą. Vis dėlto jis neatskleidė, ar pats ketina siekti prezidento posto.

Budrys neigia turintis prezidentinių ambicijų

Naujausioje „Norstat LT“ apklausoje užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį rinkosi 4 proc. respondentų – dvigubai daugiau nei M. Sinkevičių.

„15min“ teigimu, politikos užkulisiuose galima būsima M. Sinkevičiaus ir K. Budrio konkurencija minima kaip viena priežasčių, dėl kurių diplomatinei žinybai vadovaujantis ministras vos neprarado posto. K. Budrys atmetė kvietimą stoti į valdančiąją Socialdemokratų partiją, o kairiųjų stovykloje įtariai vertinamos galimos jo savarankiškos politinės ambicijos.

Pats ministras gegužės 14 dieną viešai pareiškė neketinantis dalyvauti 2029 metų prezidento rinkimuose ir sakė tokio uždavinio savo darbotvarkėje nematantis.

Birželio 10-ąją K. Budrys taip pat teigė su M. Sinkevičiumi neaptaręs savo ateities ministro poste ir esantis pasirengęs tęsti darbą. Kalbas, kad socialdemokratai siekia pašalinti galimą konkurentą prezidento rinkimuose, jis pavadino politiniu triukšmu.

Tuometė premjerė Inga Ruginienė sakė pasitikinti K. Budriu, tačiau M. Sinkevičius negalėjo garantuoti, kad performavus valdančiąją daugumą jis liks užsienio reikalų ministru. Tuo metu galutinis sprendimas dar nebuvo priimtas.

Skirtingos apklausos iškelia kitus favoritus

Naujausioje „Norstat LT“ apklausoje pirmavo buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, surinkusi 22 proc. respondentų balsų. Tačiau tiek S. Malinauskas, tiek R. Urbonaitė abejojo jos galimybėmis laimėti rinkimus. S. Malinausko vertinimu, prieš I. Šimonytę nusiteikusių rinkėjų yra per daug.

R. Urbonaitė pabrėžė, kad 2029 metų prezidento rinkimų eigai didelę įtaką turės maždaug pusmečiu anksčiau vyksiantys Seimo rinkimai. Pasak politologės, partijos pirmiausia į juos nukreips savo išteklius.

Kitokius rezultatus parodė LRT užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ vasario 19–kovo 2 dienomis atlikta apklausa. Joje pirmavo teisininkas Ignas Vėgėlė su 10,4 proc., antras buvo politikas Remigijus Žemaitaitis su 9,7 proc., trečia – I. Šimonytė su 8,7 proc., o K. Budrys užėmė ketvirtą vietą.

„Baltijos tyrimai“ asmeninių interviu respondentų namuose būdu apklausė 1 014 gyventojų. Skelbta galima rezultatų paklaida neviršijo 3,1 procentinio punkto. Iš 198 kairiąsias pažiūras deklaravusių apklaustųjų 13,4 proc. prezidento pareigoms rinkosi M. Sinkevičių – šioje grupėje jis buvo populiariausias.

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė perspėjo, kad skirtingais metodais gautų prezidentinių reitingų nereikėtų tiesiogiai tapatinti: apklausos respondentų namuose dažniau būna palankesnės kairiesiems, o internetinės – dešiniesiems.

A. Ramonaitė K. Budrio perspektyvas įvertino kaip potencialiai neblogas, nes jis galėtų pritraukti skirtingų elektoratų rinkėjus ir simbolizuoti prezidento Gitano Nausėdos politinės krypties tęstinumą. G. Nausėda 2029 metais nebegalės kandidatuoti, nes eina antrą kadenciją iš eilės, o Konstitucija tam pačiam asmeniui leidžia būti prezidentu ne daugiau kaip dvi kadencijas paeiliui.

Skaitykite toliau