Filipinų pakrančių apsauga penktadienį, rugsėjo 18 dieną, apkaltino Kinijos pakrančių apsaugos laivą CCG-21585 taranavus Filipinų vyriausybinį laivą „BRP Datu Magat Salamat“ ginčijamoje Pietų Kinijos jūros dalyje. Žmonės nenukentėjo, tačiau laivas buvo apgadintas. Pekinas Filipinų versiją atmetė ir dėl susidūrimo apkaltino jų įgulą.
Kinijos laivas pakartojo pavojingą manevrą
Incidentas įvyko netoli Abad Santoso seklumos, dar vadinamos Bombėjaus arba Sabinos sekluma, ginčijamoje Spratlio salų grandinėje. Susidūrimo vieta buvo maždaug 6,36 jūrmylės į šiaurės vakarus nuo seklumos ir apie 54 jūrmylės nuo Filipinų Palavano pakrantės.
Manila šiuos vandenis laiko Filipinų išskirtinės ekonominės zonos dalimi. Žuvimis gausi teritorija pastaraisiais metais ne kartą tapo Filipinų ir Kinijos pakrančių apsaugos laivų konfrontacijų vieta.
Filipinų Žuvininkystės ir vandens išteklių biurui priklausantis „BRP Datu Magat Salamat“ patruliavo ir gabeno degalų subsidijas vietos žvejams. Filipinų pakrančių apsauga vėliau patikslino, kad po kelias savaites trukusių musoninių liūčių laivu taip pat buvo vežami maisto paketai.
Filipinų pakrančių apsaugos atstovas kontradmirolas Jay Tarriela nurodė, kad 11 val. 4 min. vietos, arba 6 val. 4 min. Lietuvos laiku, CCG-21585 kirto Filipinų laivo kursą ties jo laivagaliu, praplaukdamas maždaug už 10 metrų.
Pasak Filipinų pareigūnų, po devynių minučių Kinijos laivas pakartojo manevrą ir susidūrė su kursą išlaikiusiu „BRP Datu Magat Salamat“. Vėliau CCG-21585 dar kartą priartėjo ir praplaukė už Filipinų laivo laivagalio maždaug penkių metrų atstumu.
Smūgis apgadino „BRP Datu Magat Salamat“ dešiniojo borto turėklus, metalinius statramsčius, atramines konstrukcijas ir denio įrangą. Ant denio pasklido nuolaužos, tačiau nė vienas įgulos narys nenukentėjo.
Filipinų pakrančių apsaugos paskelbtame vaizdo įraše matyti netoli laivagalio esantis Kinijos laivas, o įgulos nariai prieš susidūrimą šaukia ruoštis smūgiui. Pačio susidūrimo momento paskelbtoje medžiagoje nematyti.
Pakrančių apsaugos vadas admirolas Ronnie Gil Gavanas nurodė pasiųsti jūrų ir oro pajėgas padėti apgadintam laivui bei užtikrinti jo įgulos saugumą. Laivą buvo numatyta nuplukdyti į Filipinų Korono uostą, kur specialistai turėjo įvertinti, ar jis tebėra tinkamas plaukioti.
Dieną prieš susidūrimą tas pats Filipinų laivas buvo užplaukęs ant seklumos prie Hasa-Hasa seklumos, kai artėjo prie žvejų laivų dalyti degalų. Pakrančių apsauga padėjo jį nutempti, o per gelbėjimo operaciją Filipinų pareigūnai užfiksavo Kinijos orlaivį, kuris, jų vertinimu, iš oro stebėjo įstrigusį laivą.
Manila ir Pekinas dėl kaltės pateikė priešingas versijas
Filipinų užsienio reikalų departamentas pareiškė, kad Kinijos veiksmams „nėra pateisinimo“, nes Filipinų laivas vykdė įprastą ir teisėtą humanitarinę žvejų rėmimo misiją.
Manila teigė, kad Kinijos veiksmai neatitiko Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos, 2016 metų arbitražo sprendimo, 1972 metų Tarptautinių laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklių ir 1974 metų Žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos.
Kinijos pakrančių apsaugos atstovas Jiang Lue šią įvykių versiją atmetė. Jis tvirtino, kad Filipinų laivas nepaisė pakartotinių perspėjimų, pakeitė kursą, staiga pagreitėjo ir kirto Kinijos laivo priekį.
Pekinas pareiškė, kad Kinijos įgula veikė profesionaliai ir teisėtai, visą atsakomybę priskyrė Filipinams ir pareikalavo nutraukti tai, ką pavadino pažeidimais bei provokacijomis. Kai rugsėjo 18 dieną buvo paskelbtas pirminis pranešimas apie incidentą, Kinijos ambasada Maniloje dar nebuvo atsakiusi į prašymą pateikti komentarą; oficialus Pekino kaltinimas Filipinams paskelbtas vėliau.
JAV, Kanada ir ES pasmerkė pavojingą elgesį
Rugsėjo 19 dieną JAV ambasadorius Filipinuose Lee Liptonas pasmerkė Kinijos veiksmus. Kanada perspėjo, kad toks elgesys kelia grėsmę regiono stabilumui, o Europos Sąjungos ambasadorius Filipinuose Massimo Santoro pabrėžė tarptautinės jūrų teisės ir 2016 metų arbitražo sprendimo svarbą.
Pekinas reikalauja pripažinti jo teises į didžiąją Pietų Kinijos jūros dalį, nors 2016 metų arbitražo sprendime konstatuota, kad tokie reikalavimai neturi teisinio pagrindo.
Incidentas įvyko po 2026 metų liepą atsinaujinusių Kinijos ir Filipinų konfrontacijų Pietų Kinijos jūroje. Įtampa vėl išaugo tuo metu, kai Manila rengė Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ASEAN užsienio reikalų ministrų susitikimą.
