Prezidentūra spalio 20 dieną pareiškė palaikanti Vilniaus metro iniciatyvą ir mano, kad projektui būtų galima siekti Europos Sąjungos finansavimo, numatyto saugumo bei dvejopos paskirties infrastruktūrai.
Metro siūloma vertinti kaip saugumo infrastruktūrą
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius „Žinių radijui“ sakė, kad europinė parama būtų reikšminga paskata projektui. Jo teigimu, galimybių galėtų atsirasti naujoje ES finansinėje perspektyvoje, kurioje numatoma lėšų saugumo ir dvejopos paskirties objektams.
Europos Komisijos pasiūlyta 2028–2034 metų ES daugiametė finansinė programa siektų beveik 2 trln. eurų ir turėtų įsigalioti 2028 metų sausį. Tačiau dėl jos dar turi susitarti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Komisijos pasiūlyme Europos konkurencingumo fondo gynybos, saugumo ir kosmoso krypčiai numatyta 131 mlrd. eurų. Kariniam mobilumui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę siūloma skirti dešimteriopai daugiau lėšų infrastruktūrai, kuri tenkintų ir civilinius, ir karinius poreikius.
Vis dėlto Prezidentūros minima galimybė kol kas yra politinis siūlymas, o ne patvirtintas Vilniaus metro finansavimo sprendimas. Taip pat nėra garantijos, kad projektas atitiktų konkrečios ES programos reikalavimus.
V. Augustinavičius teigė, kad bent dalį projekto, įskaitant galimus kasimo darbus, Lietuva turėtų finansuoti savo ištekliais. Tam esą būtų galima pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, verslo kapitalą bei nacionalinio plėtros banko ILTE kreditavimą.
Prezidentūra ragina į metro pirmiausia žvelgti kaip į nacionaliniam saugumui svarbią ir dvejopos paskirties infrastruktūrą, o ne tik kaip į sostinės eismo problemų sprendimą. Pasak patarėjo, reikėtų atnaujinti projekto sąnaudų ir naudos analizę bei iš naujo jį įvertinti pasikeitus geopolitinei aplinkai.
Parlamentarai siūlo metro jungti su „Rail Baltica“
Seimo narys Tomas Tomilinas sausio 25 dieną pasiūlė strategiškai susieti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ir Vilniaus metro projektus. Pagal jo idėją, europinė vėžė būtų nukreipta per miestą, kartu įrengiant jungtį nuo Pilaitės iki centro.
Politikas tvirtino, kad atsisakius Lentvario kilpos jo siūloma trasa geležinkelio kelią į Kauną sutrumpintų maždaug 20 kilometrų. Požeminė atkarpa, jo teigimu, taip pat galėtų būti naudojama kaip evakuacijos koridorius ir slėptuvė. Tai yra T. Tomilino argumentai, o ne atliktos galimybių studijos išvados.
Balandžio 8 dieną Seime oficialiai įregistruotas T. Tomilino ir grupės parlamentarų parengtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektas XVP-1383. Jo būsena tebėra „registruotas“.
Pataisomis siūloma leisti metropoliteną įgyvendinti kaip kito ypatingos valstybinės svarbos projekto dalį, vienoje infrastruktūroje suderinant dvi ar daugiau transporto rūšių. Tokio projekto vykdytojas ir metro projekto bendrovė sutartyje turėtų nustatyti projektavimo, statybos bei eksploatacijos išlaidų pasidalijimą ir atsakomybės ribas.
Dabar galiojantis reguliavimas leidžia metro statyti savivaldybei ar jos įmonei, viešojo ir privataus sektorių partnerystės arba koncesijos būdu. Be Seimo sutikimo projektui negali būti skiriamos įprasta tvarka gautos valstybės biudžeto ar ES lėšos.
Ankstesni bandymai strigo dėl teisinių abejonių
2012 metais Seimui nepavyko priimti Metropoliteno įstatymo projekto, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą jo prieštaravimą Konstitucijai. 2014 metais Metropoliteno koncesijos įstatymas liko nepriimtas po tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas buvo priimtas 2018 metais ir įsigaliojo 2020 metų sausio 1 dieną. Tų pačių metų rudenį Vilniaus metro siūlyta pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, tačiau Seimo teisininkai vėl nurodė galimo prieštaravimo Konstitucijai riziką.
Nei naujame Prezidentūros pareiškime, nei registruotame įstatymo pakeitimo projekte nepateikta atnaujinta Vilniaus metro kaina, konkreti statybų pradžios data ar patvirtinta trasų schema.
