Vladimiras Putinas pareiškė, kad rengiant 2027–2029 m. Rusijos biudžetą karinės išlaidos ir toliau bus prioritetinės. Jis tai pasakė liepos 27 d. susitikime su VIII šaukimo Valstybės Dūmos deputatais, kurių kadencija tą dieną baigėsi.
Rusijos prezidentas teigė, kad Vakarai pradėjo „rusofobinę mašiną“ ir siekia sankcijų „pasaulio rekordų“. Anot jo, „niekas ir niekada“ nepalauš Rusijos žmonių, o šalies institucijos kartu su visuomene esą gali atremti priešiškus veiksmus.
Be gynybos stiprinimo, V. Putinas 2027–2029 m. biudžeto prioritetu įvardijo ir „prioritetinių socialinių uždavinių“ sprendimą.
2026 m. biudžete nacionalinei gynybai iš pradžių numatyta 12,9 trln. rublių. Vis dėlto „Bloomberg“ šaltiniai birželį teigė, kad faktinis karinis biudžetas gali viršyti šį planą dar 4–5 trln. rublių.
Šaltinių teigimu, Finansų ministerija svarsto mažinti civilines išlaidas ir papildomai pasiskolinti 2–3 trln. rublių, kad padengtų karo išlaidas.
Vokietijos Tarptautinių saugumo studijų instituto tyrėjo Janio Kluge skaičiavimu, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį faktinės Rusijos biudžeto išlaidos karui prieš Ukrainą pasiekė 5,9 trln. rublių. Išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai buvo 29,9 proc. didesnės nei prieš metus ir 4,6 karto didesnės nei 2022 m. pirmąjį ketvirtį.
J. Kluge vertinimu, nuo 2022 m. karas Ukrainoje Rusijos mokesčių mokėtojams kainavo 53,079 trln. rublių, arba 746,6 mlrd. JAV dolerių. Tai prilygsta 28 metų dabartinėms šalies išlaidoms sveikatos apsaugai arba 30 metų išlaidoms švietimui.
CMASF ekspertas Emilis Ablaevas teigė, kad gynybos ir saugumo prioritetas verčia valdžią selektyviau finansuoti kitas sritis. Rusijos finansų ministerijos duomenimis, sausį–birželį federalinio biudžeto deficitas siekė 5,731 trln. rublių, arba 2,5 proc. BVP. Viceministrė Irina Okladnikova birželį neigė, kad didelis deficitas rodo biudžeto krizę, ir tvirtino, jog biudžetas vykdomas pagal planą.
