Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas penktadienį, rugsėjo 18-ąją, pareiškė, kad Seulas nesiųs karių ar karinių priemonių, jeigu dėl to šalis būtų įtraukta į JAV karą su Iranu. Taip jis atmetė galimybę nusileisti JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui prisidėti prie laivybos apsaugos strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje.
Lee neatmetė ribotos laivų apsaugos misijos
„Nebus tokio dislokavimo, kuris mus įtrauktų į karą ar reikštų dalyvavimą jame. Galiu tai pasakyti visiškai aiškiai“, – spaudos konferencijoje sakė Lee. Pasak jo, Pietų Korėja šiuo tikslu nesiųs jokių karinių priemonių.
Prezidentas atskirai atmetė kovinių dalinių siuntimą ir Pietų Korėjos karių perdavimą užsienio vadovybei, jeigu tokie sprendimai jiems sukeltų pavojų. Jis pabrėžė, kad Seulo nesikišimo ir nedalyvavimo kare principas nesikeis.
Vis dėlto Lee neatmetė „minimalaus“ Pietų Korėjos vaidmens saugant šalies prekybinius laivus, žalios naftos transportavimo maršrutus ir regione esančius piliečius.
„Taip pat aišku, kad turime padaryti bent tiek, kiek daro kitos šalys, kad apsaugotume savo komercinę laivybą, žalios naftos krovinius ir savo žmonių saugumą“, – teigė prezidentas.
Pietų Korėjos karinio jūrų laivyno „Cheonghae“ dalinys regione jau vykdo kovos su piratavimu ir laivybos apsaugos užduotis. Vyriausybė svarsto, kaip šias priemones būtų galima sustiprinti.
Lee pripažino, kad riba tarp laivybos apsaugos ir įsitraukimo į konfliktą gali tapti neaiški, tačiau dar kartą pažadėjo nesiųsti Pietų Korėjos pajėgų į patį karą.
Seulo išsiųsta vertinimo grupė Jungtiniuose Arabų Emyratuose tyrė regiono saugumo padėtį ir iki rugsėjo 18-osios jau buvo grįžusi į Pietų Korėją. Šalies Gynybos ministerija pabrėžė, kad ši misija nebuvo vykdoma darant prielaidą, jog pajėgos tikrai bus dislokuotos. Ministerija taip pat paneigė pranešimus, esą Vašingtonas pareikalavo priimti tokį sprendimą iki 2026 metų lapkričio.
Dauguma apklaustųjų pajėgų siuntimui nepritaria
Galimas Pietų Korėjos indėlis Hormūzo sąsiauryje svarstomas Trumpui vis labiau spaudžiant Seulą padėti užtikrinti laivybos laisvę šiame maršrute. Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra svarbus Pietų Korėjos naftos tiekimui.
Tačiau pajėgų siuntimo idėja Pietų Korėjoje nėra populiari. Rugsėjį paskelbtoje „Gallup Korea“ apklausoje jai nepritarė 55 proc., o pritarė 32 proc. respondentų. Kitoje, NBS, apklausoje dislokavimui nepritarė 45 proc., o jį palaikė 36 proc. apklaustųjų.
Trumpas Seulą kritikavo dėl, jo nuomone, nepakankamos paramos kare su Iranu. Rugpjūčio 16 dieną jis nurodė smarkiai sumažinti bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, kaip vieną motyvų įvardydamas Pietų Korėjos atsisakymą padėti Vašingtonui šiame kare.
Sumažintos „Ulchi Freedom Shield“ pratybos turėjo trukti 11 dienų. Jose buvo numatyta apie 18 tūkst. Pietų Korėjos karių. Trumpo sprendimas sukėlė nerimą Pietų Korėjoje, kuri yra ilgametė JAV sąjungininkė.
Seulas ir Vašingtonas artėja prie investicijų susitarimo
Toje pačioje spaudos konferencijoje Lee aptarė ir derybas dėl Pietų Korėjos investicinių įsipareigojimų Jungtinėse Valstijose. Pagal 2025 metų spalį pasiektą prekybos susitarimą Seulas įsipareigojo investuoti 350 mlrd. JAV dolerių į JAV gamybą, o Vašingtonas sutiko Pietų Korėjos importui taikomus muitus apriboti iki 15 procentų.
Iš viso paketo 150 mlrd. dolerių numatyta laivų statybai. Dėl likusių 200 mlrd. dolerių vertės projektų sąlygų šalys tebesidera.
Lee teigimu, pagrindine kliūtimi išlieka investicijų komercinis pagrįstumas. Kai kurias siūlomas sąlygas Seului sunku priimti, tačiau prezidentas sakė, kad susitarimas jau arti.
Rugsėjo 17 dieną planuotas Pietų Korėjos vyriausybės pranešimas parlamento komitetui apie investicijų paketą buvo atidėtas. „Guardian“ duomenimis, jį tikėtasi surengti kitą savaitę.
Lee taip pat neatmetė galimybės, kad Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas galėtų susitikti artimiausiais mėnesiais, tačiau pabrėžė, jog tam turi sutapti daug aplinkybių.
„Aišku viena – prezidentas Trumpas nori derybų, aš taip pat jų noriu, ir mes toliau deriname veiksmus, kad dialogas tarp Šiaurės Korėjos ir JAV taptų įmanomas“, – sakė Pietų Korėjos vadovas.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida į pakartotinius Trumpo raginimus susitikti iš esmės nereagavo. JAV pareigūnų teigimu, Trumpas spaudė savo padėjėjus ieškoti galimybės susitikimą su Kim surengti jau 2026 metų rudenį.
