Po Rusijos Valstybės Dūmos, žemųjų parlamento rūmų, rinkimų Kremlius sustiprėjo, todėl Europa gali sulaukti daugiau Rusijos provokacijų, pirmadienį, rugsėjo 21-ąją, pareiškė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. Jo vertinimu, naujos mobilizacijos Rusijos valdžia kurį laiką gali vengti, nes per rinkimų kampaniją žadėjo jos neskelbti.
Konstitucinė dauguma sustiprina Kremliaus pozicijas
„Aš manau, kad daugiau tikėtis reikia provokacijų. Mobilizacijos tam tikrą laikotarpį bus susilaikoma, kadangi rinkiminėje kampanijoje buvo žadama, kad tokios mobilizacijos nebus“, – LRT radijui sakė R. Motuzas.
Didelę provokacijų tikimybę politikas siejo su valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ rezultatu.
„Kremlius, valdžia sustiprėjo dalyvaudama šiuose rinkimuose, ir, kaip jau buvo minėta, valdančioji partija įgijo ir išlaiko konstitucinę daugumą“, – teigė komiteto pirmininkas.
Skelbiant pirminę informaciją ir suskaičiavus kiek daugiau nei 71 proc. balsų, „Vieningoji Rusija“ turėjo 57,5 proc. balsų, Komunistų partija – 14 proc., o nacionalistinė Rusijos liberalų demokratų partija (LDPR) – 8,7 proc.
Vėlesniais rugsėjo 21-osios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus 90,43 proc. balsų, „Vieningoji Rusija“ buvo surinkusi 57,86 proc. balsų. Komunistai turėjo 13,84 proc., LDPR – 8,9 proc., partija „Naujieji žmonės“ – 7,94 proc., o „Teisingoji Rusija“ – 4,95 proc. balsų.
Suskaičiavus 82,19 proc. protokolų, valdančioji partija taip pat pirmavo 208 iš 225 vienmandačių apygardų ir pretendavo į maždaug 130 pagal partijų sąrašus skirstomų mandatų. Konstitucinei daugumai 450 vietų Valstybės Dūmoje reikia bent 301 mandato.
Rugsėjo 18–20 dienomis vykę rinkimai buvo pirmieji Valstybės Dūmos rinkimai nuo 2022 metais pradėtos Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. „Vieningoji Rusija“ buvo laimėjusi visus šalies parlamento rinkimus nuo 2003 metų, todėl dar viena jos pergalė buvo plačiai prognozuojama.
Prieš karą pasisakanti partija buvo pašalinta iš rinkimų
Nė vienai Maskvos karui Ukrainoje nepritariančiai partijai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose su federaliniu kandidatų sąrašu. Rusijos Aukščiausiasis Teismas rugpjūčio 10 dieną panaikino prieš karą pasisakančios liberalios partijos „Jabloko“ registraciją, tačiau keliolikai jos kandidatų buvo leista varžytis vienmandatėse apygardose.
„Jabloko“ vadovas Nikolajus Rybakovas teismo sprendimą vadino nepagrįstu. Ieškinį pateikusios prokremliškos partijos „Rodina“ vadovas Aleksejus Žuravliovas savo ruožtu kaltino „Jabloko“ nedeklaruotu užsienio finansavimu, veikla Rusijoje uždraustuose socialiniuose tinkluose ir „ekstremizmo“ požymiais raginimuose siekti taikos.
Balsavimas buvo surengtas ir Rusijos okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono bei Zaporižios sričių dalyse, taip pat 2014 metais Maskvos aneksuotame Kryme. Europos Sąjungos vykdomoji institucija Europos Komisija tai pavadino tarptautinės teisės pažeidimu ir pareiškė nepripažinsianti nei šių vadinamųjų rinkimų, nei jų rezultatų.
Rusija nepakvietė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rinkimų stebėtojų, kaltindama organizaciją „dvigubais standartais“. ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Pere Joanas Ponsas tokį sprendimą įvardijo kaip Rusijos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą.
„Jabloko“ ir Komunistų partija taip pat skelbė, kad jų stebėtojai nebuvo įleidžiami į kai kurias rinkimų apylinkes. Tarp nurodytų pažeidimų buvo atidarytos užplombuotos balsadėžės, per naktį neužrakintos patalpos ir atsisakymas išduoti popierinius biuletenius. Naujienų agentūra AP pažymėjo negalėjusi šių teiginių nepriklausomai patikrinti.
Rinkimų pabaigą lydėjo dronų smūgiai Maskvai
Paskutinę rinkimų dieną, rugsėjo 20-ąją, Maskvoje ir aplinkiniame Rusijos sostinės regione surengta Ukrainos dronų ataka. Vietos pareigūnų teigimu, žuvo 74 metų vyras ir 44 metų moteris, o dar 20 žmonių buvo sužeisti.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pavadino ją didžiausia dronų ataka prieš sostinę ir teigė, kad artėjant prie Maskvos buvo numušta 450 aparatų. Per smūgius apgadinta Maskvos naftos perdirbimo gamykla ir gyvenamasis namas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad smūgiams naftos bei logistikos objektams buvo panaudoti dronai ir Ukrainoje pagamintos raketos „Flamingo“ bei „Pelican“. Jis šiuos objektus vadino Rusijos karo mašiną finansuojančiais taikiniais.
Rusijos Gynybos ministerija tvirtino, kad rugsėjo 19–20 dienų atakomis siekta sutrikdyti rinkimus. Ministerijos teigimu, per parą numuštas 1 951 dronas ir aštuonios tolimojo nuotolio raketos „Flamingo“. Maskva taip pat pažadėjo, atsakydama į atakas Rusijoje, tęsti ir intensyvinti smūgius didelio tikslumo ginklais į karinius objektus Ukrainos sostinėje Kyjive.
